„Bright Side“ jau seniai seka Albos ir Lucos istoriją, o šiandien jums parodysime, kaip šis nuostabus duetas gyvena praėjus keleriems metams nuo Albos įsivaikinimo.
Viskas prasidėjo nuo daugybės iššūkių būsimam tėčiui. Tikrai gali pasirodyti, kad pirmasis Albos ir Lucos susitikimas buvo nulemtas žvaigždžių. Luca buvo ką tik užbaigęs ilgai trukusius santykius su vaikinu, o Albos biologinė mama buvo atidavusi ją įvaikinti. Kai jiedu susitiko, šios mažos mergaitės jau buvo atsisakę 20 šeimų. 2017 metų liepos mėnesį Luca pasiryžo ją išgelbėti.
Norėjo būti tėčiu
Dabar jiedu – neišskiriami. Luca jau seniai svajojo tapti tėčiu, tačiau jis – homoseksualus ir neturi poros, todėl įsivaikinimas jam nebuvo toks paprastas. Surogatinės mamos ieškoti Italijoje neįmanoma, o homoseksualūs tėvai vaikų gimimo liudijimuose neregistruojami kaip tėvai.
Lucai buvo paaiškinta, kad jis galės įsivaikinti tik sunkiai sergantį ar neįgalų vaiką. Ir jam tai visai neatrodė problema. Paaiškėjo, kad Lucai buvo skirta tapti Albos tėčiu. Instagrame jie dalinasi daugybe nuostabių akimirkų, kurios parodo, kaip šio 45 metų vyro gyvenimas sukasi apie jo princesę Albą. „Esu vienišas tėtis, kuris labai myli savo dukrą“, – savo biografijoje rašo jis.
Albai dabar – ketveri, ir jos gyvenimas nedidelėje šeimoje su tėčiu yra kupinas nuostabių akimirkų. Luca supranta, kad tėvystė yra įsipareigojimas visam gyvenimui. „Aš gimiau tam, kad būčiau tėčiu!“ – savo duodamuose interviu kartoja jis. Jam svarbiausia yra dukra ir jos vystymasis, todėl jos poreikiai dabar yra prioritetas.
Kovoja prieš nusistatymus
Tėčio ir dukros gyvenimas – tikrai nenuobodus. Jiedu labai mėgsta laiką leisti drauge. Jiems patinka šokti ir dainuoti, o Luca pripažįsta, kad Albai abu šie dalykai puikiai sekasi. Šeima jau nemažai pasiekė, kartu žengdami į priekį. Luca prisimena, kad pačios nuostabiausios akimirkos jam buvo tuomet, kai Alba jį pavadino tėčiu ir kai pradėjo vaikščioti. Kaip ir bet kuriam kitam vaikui, Albai pirmieji žingsniai yra labai svarbus pasiekimas. Tačiau Dauno sindromu sergantiems vaikams pirmieji žodžiai ir žingsniai yra dar svarbesni.
Tėtis Luca yra pasiruošęs savo dukrą ginti visą gyvenimą. Alba nėra tokia pat, kaip kiti vaikai, todėl jos tėčio gyvenimo tikslas bus padėti jai būti išgirstai. Didžiausias jo iššūkis – padėti kitiems suprasti, kad Alba visų pirma į žmogus, kuris turi visus poreikius, taip pat kaip ir kiti žmonės. Luca įsitikinęs, kad būtina kovoti prieš išankstinius nusistatymus ir bet kokią atskirtį.
Jis tiki, kad Alba sutiks žmonių, kurie vertins jos talentus ir į ją nežiūrės tik kaip į neįgaliąją. Luca sako, kad visi vaikai yra nuostabūs. O ypatingi vaikai yra įgalūs, stiprūs ir išgyvena daug daugiau sunkumų, nei jokių specialių poreikių neturintys jų bendraamžiai.
Luca nori padėti ir kitoms šeimoms geriau suprasti savo vaikus – jis parašė knygą, kurią pavadino taip „Ypatingais trūkumais jus sužavėsime“. Šioje knygoje jis rašo apie neįgalumą ir kitoniškumą. Jis pasakoja apie tris vaikus, kurie savo neįgalumus paverčia ypatingomis dovanomis. Būtent tokį nusistatymą jis kiekvieną dieną stengiasi įdiegti ir Albai.
Norintiems įsivaikinti būsimiems tėčiams Luca sako: „Įsivaikinimas yra daugiausiai atpildo suteikianti dalykas pasaulyje. Šį sprendimą turite priimti sąmoningai, gerai viską apgalvoję, ir tuomet nebesižvalgyti atgal. Būti tėčiu yra pašaukimas“.
