Laidoje „Visi mes žmonės“ A. Valinskas pasakoja, kad pirmą kartą ligoninėje atsidūrė dar trečioje klasėje. Tuomet pamokas vesdavo ligoninėje besilankantys mokytojai. Nors iš pradžių kankino problemos su kaulais, tačiau didžiąją dalį vaikystės jis praleido nefrologiniame skyriuje, su nelaimės broliais ir seserimis.
„Aš visų pirma turėjau problemų su kaulais, kol kas niekas nežino, kaip ten viskas tiksliai nutiko: ar dėl to, kad iškritau iš medžio ir susimušiau koją, ar dėl to, kad žaidėm ledo ritulį ir su rituliu gavau į kelį.
Turėjau labai rimtų problemų su kaulais ir kadangi juos gydė labai stipriais vaistais, tiesiog atsisakė inkstai. Tada pasimiršo kaulai ir atsirado problemos su inkstais ir aš didžiąją dalį savo vaikystės praleidau ligoninėse“ – išgyvenimais dalinasi žinomas televizijos laidų vedėjas.
Kiekviena diena – tarsi dovana
Beveik visą vaikystę praleidęs ligoninėse pramogų pasaulio vilkas kaip vieną iš labiausiai sukrečiančių prisiminimų įvardija tuos kartus, kai tirdavo šlapimą.
„Kai tu trečiokas ar ketvirtokas ir imdavo ne tik kraujo, bet ir šlapimo tyrimus ir ar esat mačiusi, kaip atrodo granatų sultys?“, – teiraujasi laidos „Visi mes žmonės“ vedėjos , – „Tai va toks būdavo šlapimo tyrimas. Tai yra vienas iš tų vaizdų, kuris sukrečia prisiminus. O visa kiti dalykai būdavo kasdienybė.“
Pasak A. Valinsko, vaistai, palatos draugai, matymas, kaip jie keičiasi – visa tai buvo įprasta. Jo teigimu, ligonių pasaulis yra toks savotiškai uždaras ir atskiras, kitoks pasaulis, todėl gyvenimas įgija visai kitokią prasmę. Pabudus ligoninėje aplankydavo mintis: „dar viena diena išaušo“.
„Aš atsimenu du kartus, kai buvo tos labai rimtos krizės ir temperatūra kažkur 41 laipsnis su viršum ir tu jau gyveni šiek tiek kitam pasaulyj – paraleliniam. Ir kartais tu šiek tiek iš jo išneri ir matai prie lovos sėdinčią ir verkiančią mamą. O daktarai buvo pasakę, kad jeigu šitą naktį išgyvens, žiūrėsim, ką darysim toliau. Tai tokios rimtos krizės buvo tik tai dvi“, – balansavimą tarp gyvenimo ir mirties prisimena televizijos laidų vedėjas.
Organų donorystė – šventa
A. Valinskas aktyviai pasisako už organų donorystę. Pasak jo, organų transplantacija šiais laikais mūsų visuomenėje vis dar yra tabu, nors toks savęs aukojimas gali padėti išgelbėti ne vieną gyvybę.
„Donorystė apkritai yra šventas dalykas ir jeigu bažnyčia ilgai galvojusi, ir ilgai aiškinusi dar nuo viduramžių, kad negalima kištis į Dievo sutvertą kūrinį, kas yra žmogaus kūnas, bet ir ji atsitokėjusi. Bažnyčia pareiškė, kad padėti artimam savo, suteikti jam viltį ir atiduoti dalį savęs po mirties yra šventas reikalas.
Tai jeigu net jie atsitokėjo, tai kokio tamsumo turi būti žmonės, kurie aiškina, kad donoryste yra suinteresuoti žmonės, kurie prekiauja organais. Man kažkaip galvoj netelpa“, – stebisi A. Valinskas.
Pati donorystės idėja jam buvo žinoma dar nuo mokyklos laikų, tačiau artimiau susipažinti su donoryste jam pavyko po trejų metų darbo televizijoje. Tuomet į jį kreipėsi viena iš organų donorystės Lietuvoje iniciatorių ir pakvietė tapti šios kilnios misijos veidu.
„Aš iš karto pasakiau, be jokios abejonės, „taip“. Ir kiek aš pamenu, davė vieną iš pirmųjų donorų kortelių, tai buvo numeris vienas. Man teko filmuotis ir net fotografuotis ir tie visi plakatai buvo ir Vilniuje mieste iškabinėti, nes jie sakė, kad jiems reikalingas veidas žinomas iš televizijos, tai aš be abejo sutikau.
Buvo daugybė susitikimų, seminarų, kuriuose reikėjo tiesiog kalbėti, kodėl aš tai padariau. Atvirai šnekant, aš net nepasiruošęs kalbėdavau, nes jeigu kalbi iš širdies – daug informacijos nereikia“, – šypsosi vienas iš žinomiausių televizijos pasaulio veidų.
Pasak jo, daug įtikinėti susirinkusiųjų nereikėdavo – pasidalinus patirtimi atsirasdavo keli šimtai žmonių, kurie užpildydavo organų donoro kortelę. A. Valinskas pasisako už privalomas organų donorystės įteisinimą. Tokio įstatymo esmė – po mirties savo organus dovanoja kiekvienas žmogus, kuris nėra pasirašęs nesutikimo tai daryti.
„Yra nemažai valstybių, kur tokia praktika taikoma ir be jokios abejonės visos tos legendos apie žmogaus išnarstymą dalimis man sukelia ne tiek juoką, o pyktį.
Tai yra visiškai nenusimanančių žmonių skleidžiama dezinformacija, lygiai tokia pati, kaip dabar tymų ar vakcinų klausimais. Man ne gaila , o gėda, kad tokie dalykai vyksta civilizuotoj valstybėj“, – žmonių spekuliacijomis piktinasi žinomas vyras.
Galimybė gyventi amžinai
A. Valinskas dalijasi, kad visa jo šeima – žmona ir vaikai – pasisako už organų donorystę. Į organų transplantaciją jis žiūri, kaip į likimo siųstą misiją, suteikti šansą gyventi kitiems.
„Tai pagalvokit, gal tai yra jūsų misija. Galbūt tai yra pats geriausias darbas šiam pasaulyje. Jeigu jūs sutinkate, pagalvokite, kad niekas iš ten nėra grįžęs, niekas nėra pasakęs, kad yra taip ir taip, nes kiek žmonių, kiek religijų, tiek visų skirtingi variantai.
Bet jeigu jūsų širdis plaks kito žmogaus kūne, galbūt tai iš tiesų yra toji reinkarnacija, kuriai jūs esate pašauktas. Kodėl to atsisakyti, tai dar vienas šansas gyventi toliau“, – svarsto pramogų pasaulio atstovas.
Pati paprasčiausia transplantacija yra kraujo perpylimas. Televizijos laidų grandas teigia, kad jeigu į organų donorystę žmonės žiūrės kaip į kraujo perpylimą, kuris kažkada irgi atrodė nesuvokiamas, tai bus galima suteikti daugybei žmonių dar vieną šansą gyventi.
Visą pokalbį su A. Valinsku žiūrėkite:
