O ir žiedinė sankryža, atvažiuojant į Kėdainius nuo Josvainių, yra virtusi dideliu brūzgynu. Kėdainių miesto seniūno pavaduotoja Samantė Mituzaitė-Palubinskienė su skaitytojos išvardintais kaltinimais nesutinka, o jos minimuose gėlynuose ir tankiai apaugusioje žiedinėje sankryžoje mato grožį ir tikina, jog būtent toks ir buvo projektuotojų sumanymas.
Toks sumanymas ir buvo
„Nenorėčiau sutikti su tuo, kad miesto parko gėlynai tapo apleisti ir neprižiūrimi. Tų dviejų gėlynų plotų idėja, mano žiniomis, ir buvo tokia, kad būtų kaip lauko pieva. Todėl jie dabar ir yra aukšti.
Tačiau pabrėžiu, kad Kėdainių miesto seniūnija gėlynų neprojektuoja. Tą daro savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrius kartu su Architektūros ir urbanistikos skyriumi.
Kadangi toje vietoje yra daug medžių, tai yra normalu, kad prikrenta liepžiedžių, lapelių ir pan. Liūdina tai, kad žmonėms pievos gėlės, kurios yra pasodintos, asocijuojasi su piktžolėmis ir žmonės atėję jas išrauna“, – komentavo seniūno pavaduotoja.
Žinoma, dėl skonio nesiginčijama, o grožis draugų neturi. Tačiau bent jau kažkokie objektyvūs grožio rėmai vis tiek turėtų būti. Todėl atsakydama į klausimą, ko trūksta, kad vaizdas miesto parke pasikeistų, S. Mituzaitė-Palubinskienė svarstė, jog „tuos du gėlynus, esančius miesto parke, reikia iš naujo suprojektuoti“.
Gėlynai bus prižiūrimi iki vėlyvo rudens
Kalbėdama apie kitą kėdainietės įvardijamą miesto gėdą – minėtą žiedą, – S. Mituzaitė-Palubinskienė vėlgi pažymėjo, kad, jos žiniomis, planas jį apželdinti taip, kaip dabar yra, kaip tik toks ir buvo.
„Mintis ir yra turėti kažką didingesnio, kad patrauktų žmogaus, miesto svečio akį. Tačiau primenu, kad viduryje žiedo esantys dekoratyviniai augalai kasmet yra genimi. Piktžolės ten tikrai neauga“, – užtikrino miesto seniūno pavaduotoja.
Ji taip pat patvirtino, kad minėtos vietos yra tvarkomos ir tai bus daroma iki pat sezono pabaigos, t. y. spalio–lapkričio mėnesių:
„Piktžolių ravėjimas, tręšimas, laistymas, žolės purenimas, lapų surinkimas – pagrindiniai dalykai prižiūrint gėlynus“.
Paklausta, kiek šiais metais miesto gėlynams buvo skirta pinigų, pašnekovė paaiškino: „Gėlynų sodinimui ir priežiūrai buvo skirta iš viso 66 tūkst. 115 Eur (suma su PVM). Praėjusiais metais – 54 tūkst. 829 Eur (suma su PVM).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad trąšų kaina šiemet yra kur kas didesnė negu praėjusiais metais. O ir pats darbo užmokestis yra pakilęs. Infliacija turi įtakos: paslaugų kainos yra kur kas didesnės.
Lėšų yra panaudota šiek tiek daugiau negu pusė. Lėšos buvo panaudotos vienmečių augalų sodinimui, gėlynų tręšimui, laistymui, ravėjimui (priežiūrai)“.
Autorė: Rasa Jakubauskienė
