Dabar 51-erių sulaukusi klaipėdietė Solveiga (red. vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kaip ir daugelis jos amžiaus moterų, gyveno savo įprastą gyvenimą.
Moteris sveikatos nusiskundimų neturėdavo, todėl kaip ji pati juokauja, jos medicininė knygelė poliklinikoje visą gyvenimą būdavo tikrai pakankamai plona.
Nutarė pasitikrinti sveikatą
Kai Solveigai suėjo 50 metų, ji vis dėlto nutarė apsilankyti pas savo šeimos gydytoją ir įsitikinti, kad viskas yra gerai. Moteris sužinojo, kad sulaukus tokio amžiaus jai priklauso keli nemokami tyrimai, o gydytoja jai rekomendavo išbandyti ir keletą testų namuose. Vienas tokių – vaistinėse randamas žarnyno testas, kitaip žinomas kaip storosios žarnos vėžio diagnostikos testas (slapto kraujo išmatose testas).
Moteris pasakoja, kad užsukusi į vaistinę, ji tokį testą nupirko ne tik sau, bet ir vienmečiui savo vyrui. Tokie diagnostiniai testai, atliekami namuose, padeda nustatyti nežymų, akimi nematomą kraujavimą išmatose.
„Manęs nevargino jokie nusiskundimai, jaučiausi tikrai gerai. Nors kartais ir jausdavau didesnį nuovargį, jį nurašydavau darbui ar stresui. Atlikus tokį testą namuose, nustebau, kai jis man buvo teigiamas, o mano vyrui – ne.
Kitą dieną vaistinėje nusipirkau dar vieną testą, kurį atlikus namuose, pamačiau tokį pat rezultatą. Nieko nelaukusi nutariau apsilankyti pas gydytoją ir vėl“, – patikina klaipėdietė.
Nuolatos ragina tikrintis draugus
Gavusi siuntimą pas kitą gydytoją ir atlikus reikiamus tyrimus, moteris sužinojo, kad jos žarnyne yra susiformavę keletą vadinamųjų polipų. Solveiga patikina, kad išgirdus šią žinią, ji tikrai pajautė išgąstį, tačiau gydytojas ją greitai nuramino.
„Gydytojas sakė, kad tokie polipai žarnyne susiformuoja pakankamai dažnai, kurie vėliau neretai gali virsti ir piktybiniais navikais. Man jis sakė, kad jeigu būčiau atėjusi po gerų penkerių metų – galbūt tokių gerų žinių aš jau būčiau ir neišgirdusi“, – sako pašnekovė.
Solveigai polipai buvo greitu metu pašalinti, o dabar ji kas tam tikrą laiką vis apsilanko pas gydytojus, siekiant įsitikinti, kad jos žarnyne neatsirado naujų darinių.
Klaipėdietė patikina, kad apie sveikatos rūpinimosi svarbą ir tokius diagnostinius testus ji nuolatos kalba ir savo pažįstamiems, bičiuliams. Mat moteris įsitikinusi – šiais laikais vėžiui užkirsti kelią tikrai įmanoma.
Žarnyno vėžys – dažnas susirgimas Lietuvoje
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gyd. chirurgas doc. dr. Audrius Dulskas naujienų portalui tv3.lt sutiko papasakoti, kas yra žarnyno vėžys ir ar vaistinėse randami testai iš tiesų gali laiku atskleisti pakitimus mūsų organizme.
Pasak chirurgo, žarnyno vėžys yra pakankamai dažnas onkologinis susirgimas Lietuvoje ir statistika tikrai nėra džiuginanti.
„Šis vėžys dažniausiai pasireiškia žmonėms, sulaukusiems 50-ies metų, todėl tarp patikros programų yra įtrauktos tokios, kuriomis bandoma nustatyti dar ikivėžines ar ankstyvas vėžio formas, kai jos dar neturi jokių simptomų. Tokia storžarnės vėžio patikros programa vykdoma tarp 50–74 metų amžiaus asmenų“, – pasakoja gydytojas.
Tiesa, A. Dulskas priduria, kad stebint susirgimų skaičių tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje, ryškėja kita liūdna tendencija – daugėja sergančių pacientų, kurie nėra sulaukę nė penkiasdešimties.
„Jeigu kalbant skaičiais, 90 proc. pacientų sudaro virš penkiasdešimties metų, bet 10 proc. žmonių jau yra jaunesni. Paprastai ši grupė būna pakankamai skausminga, nes dažnai net ir šeimos gydytojai ar kiti specialistai mano, kad tokiomis ligomis jie sirgti yra per jauni.
Jaunesnio amžiaus žmonėms net ir turint sveikatos nusiskundimų, pavyzdžiui, pakraujavimą, iš karto galvojama apie kitas gerybines ligas, tarkime, hemorojų. Todėl dažnai tokie pacientai kreipiasi jau užleistose vėžio stadijose“, – patirtimi dalijasi A. Dulskas.
Simptomai nejaučiami
Chirurgo teigimu, Lietuvoje žarnyno vėžiu serga panašus skaičius vyrų ir moterų, nors šiek tiek dažniau jis pasireiškia vyrams. Vidutiniškai Lietuvoje per metus nustatoma 1500–1700 žarnyno vėžio atvejų.
„Vienos konkrečios vėžio priežasties, deja, neturime. Tačiau yra keletas rizikos veiksnių, susijusių su gyvenimo būdu ir mityba: alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas judėjimas, nutukimas, greito maisto vartojimas, raudona mėsa ir kiti kancerogenai“, – vardija chirurgas.
Žarnyno vėžys klastingas ne tik todėl, kad jo atsiradimui nėra vienos lemiamos priežasties. Susirgęs žmogus dažniausiai jokių simptomų taip pat nejaučia.
„Deja, ankstyva stadija dažniausiai neturi jokių simptomų. Vėlesnėse stadijose, priklausomai nuo vėžio lokalizacijos, simptomai gali būti skirtingi. Gali būti bendras silpnumas, žemas hemoglobino kiekis.
Kai navikas būna arčiau išeinamosios angos, sutrinka tuštinimasis, pavyzdžiui, užkietėjimai kaitaliojasi su viduriavimais, taip pat gali būti ir pilvo pūtimai. Tikrai raginčiau visus, kad jeigu tik turite kokių nors sveikatos nusiskundimų, bent kartą pasireiškė pakraujavimas – reikėtų pasirodyti pas specialistą ir atlikti tyrimus“, – sako pašnekovas.
Polipai dažnai virsta vėžiniais susirgimais
Prakalbus apie žarnyno polipus, chirurgas paaiškina, kad tokie dariniai yra gleivinės ataugėlės, kurios atsiranda keičiantis epitelio ląstelėms, joms mutuojant.
„Pakankamai seniai yra žinoma tokia seka, kad didžioji dalis navikų atsiranda iš gerybinių ikivėžinių polipų. Tokie polipai taip pat neturi simptomų, nors retkarčiais gali varginti nedidelis pakraujavimas“, – paaiškina gydytojas.
Žarnyno vėžio gydymas priklauso nuo vėžio stadijos ir išplitimo. A. Dulsko teigimu, medikai dabar stengiasi atlikti kuo daugiau minimaliai invazinių operacijų ir pripažįsta, kad kuo anksčiau yra nustatomas vėžys, tuo geresni būna ir rezultatai.
„Jeigu yra nustatoma ankstyva vėžio stadija ir jis nėra išplitęs, virš penkerių metų išgyvena daugiau nei 80 proc. pacientų. Jei vėžys yra lokaliai pažengęs, tarkime, į limfmazgius, penkerius metus išgyvena 50–60 proc. žmonių. Jeigu vėžys yra nustatomas ketvirtoje stadijoje, virš penkerių metų išgyvena vos 12–14 proc. pacientų“, – sako jis.
Rekomenduoja reguliariai tikrintis
Chirurgo pasiteiravus, ar veiksmingi yra žarnyno vėžio testai, randami šalies vaistinėse, A. Dulskas patikina, kad tokie testai namuose gali parodyti pakitimus žarnyne.
„Tokie testai yra naudojami profilaktikos programoje. Tai yra slapto kraujo tyrimas, kuris nustato akimi nematomą net ir mažą kiekį kraujo išmatose. Tokį testą galima nusipirkti už kelis eurus ir įsivertinti namuose.
Jis yra panašus į nėštumo testą: greitas ir tikrai neskausmingas. Jis profilaktikos programoje atliekamas kas dvejus metus, sulaukusiems penkiasdešimt metų žmonėms.
Aš savo pacientams tokį testą rekomenduoju atlikti, jau sulaukus 40–45 metų amžiaus“, – sako gydytojas.
Taigi, koks būtų auksinis chirurgo patarimas visiems tiems žmonėms, kurie norėtų išvengti žarnyno vėžio? Ogi pats paprasčiausias – rūpintis savimi.
„Svarbiausia sveikai maitintis, aktyviai gyventi, vengti raudonos mėsos ar keptos ant žarijų, greito maisto. Svarbus yra fizinis aktyvumas, neturėti viršsvorio, mesti rūkyti, vengti alkoholio“, – ragina A. Dulskas.
