Pasak jų, šį reiškinį paaiškina Daningo-Kriugerio efektas.
Paaiškino, kas tai
Žiniomis apie danguje pasirodančius lėktuvų „brūkšnius“ savo „Facebook“ puslapyje pasidalijo puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“. Pasak jų, daugelis šį reiškinį interpretuoja neteisingai.
„Yra dalis žmonių, vos pamačiusių tokį dangų su lėktuvų „brūkšniais“ iš karto aiškina apie tai, kad debesys buvo būtent lėktuvų sukurti. Netgi vadina tai cheminiais debesimis, esą lėktuvai purškia specialius nuodus žmonijai iš lėto nuodyti ar kažkaip užzombinti.
Jeigu kažkas aiškina apie chemtreilus ir dar šalia to skleidžia kitokias sąmokslo teorijas, tuomet iš karto jums turėtų būti aišku, kad tas žmogus su raudona vėliavėle: arba sąmoningai meluoja dėl kažkokių priežasčių (pvz. pardavinėja stebuklingus amuletus), arba neturi reikiamų žinių, kritinio mąstymo ir tik pats sau galvoja, jog tai turi. Yra toks Daningo-Kriugerio efektas, gerai paaiškinantis šį fenomeną.
Apie lėktuvų brūkšnius (kondensacines juostas) esu rašęs. Juos beveik visada pastebėsite, kai artėja atmosferos frontas. Atmosferos fronto drėgmė pirmiausia atkeliauja į viršutinius atmosferos sluoksnius, todėl danguje pradedame matyti plunksninius debesis, kurie atrodo kaip plunksnos arba kaip balkšvas dangaus apvalkalas (t. y. sluoksniniai plunksniniai debesys; cirrostratus).
Būtent tada, išaugus drėgmei, lėktuvų kondensacinės juostos laikosi kur kas ilgiau negu įprastai. Priežastis – atmosferos sluoksnis tame aukštyje drėgnas, todėl susidarę vandens garai (arba smulkūs ledo kristalai) neišgaruoja ir nepranyksta.
Kartais būna, kad vienas lėktuvas palieka pėdsaką, o kitas – ne. Dažniausia priežastis – lėktuvai skrieja nevienodame aukštyje (skirtumą nulemti gali net 100–200 metrų aukščio skirtumas): vienas skrieja sausesniame oro intarpe, kitas – drėgnesniame.
Net jeigu dangus atrodo tobulai giedras, patikėkit, atmosferoje yra daug skirtingų atmosferos sluoksnių su nevienodomis savybėmis (skirtingi vėjai ir jų kryptys, temperatūra, drėgnis ir kt.). Tokią atmosferos savybę išduoda kasdien atliekamas meteorologinis radiozondavimas, kurio metu išmatuojami visi pagrindiniai rodikliai iki ~30 km aukščio.
Ir žinau, kad šis tekstas tikinčių chemtreilais neįtikins, tačiau aš jiems ir nebandau paaiškinti. Tekstas skirtas tiems, kurie susimąsto labai žmogiškai, be išankstinio nusistatymo – „o gal tikrai tie lėktuvai nuodija atmosferą “.
Atsakymas: lėktuvai labai teršia atmosferą dėl deginamo taršaus aviacinio kuro, tačiau ta tarša ne tokia, apie kokią aiškina „actininkai“. Lėktuvų palikti kondensaciniai pėdsakai nėra nuodai, tačiau kai kada jie iš tiesų suformuoja ilgiau besilaikančius debesis turinčius net lotynišką pavadinimą – homogenitus (liet. sukurti žmogaus veiklos).
Jie iš tiesų atspindi dalį Saulės spinduliuotės (kaip ir bet kokie debesys), todėl iš čia kyla visi tie konspiraciniai pasakymai apie sąmoningai kuriamą klimato kaitą, geoinžineriją pasitelkiant lėktuvus ir kt.
Taigi, sąmokslo teorijos turi žiupsnelį tiesos, bet didžioji dalis ten sakomų dalykų yra klaidingų teiginių ir interpretacijų kratinys. Tie kratiniai visuomet skamba paslaptingiau, įdomiau, todėl dalį žmonių tiesiog užkabina, pritraukia.
Va ir dabar meteorologas apie chemtreilus aiškina, tik tikėtojams konspiracijomis tai bus nė motais. Geriau juk pasikliauti dar bent 2-3 kitokias sąmokslo teorijas skleidžiančiais asmenimis be reikiamo išsilavinimo (o dažnai dar ir prorusiškais). Įdomu, kiek iš jų atras šią paskyrą šį kartą“, – rašė jie.
