Nors neturėjo didelės patirties, agurkai auga kaip ant mielių – juos Deividas tręšė tik natūraliomis priemonėmis, laistė reguliariai ir genėjo intuityviai.
Naujienų portalui tv3.lt pradedantysis sodininkas dalijasi, kaip prižiūrėjo savo pirmuosius agurkus, ko išmoko ir rekomenduoja vengti kitiems, kad derlius džiugintų ir skoniu, ir kiekiu.
Laistyme svarbiausia reguliarumas
Deividas agurkus laisto kas tris dienas – tai, anot jo, pakankamas intervalas, ypač jei dienos nėra per daug karštos. Laistymo dažnumas priklauso nuo oro sąlygų ir dirvožemio drėgmės.
„Automatiškai kas tris dienas lieju agurkus. Pomidorus kas savaitę“, – sako jis.
Skirtingai nuo pomidorų, kurie geriau jaučiasi sausesnėje dirvoje, agurkai mėgsta dažnesnį laistymą. Per sausras ar itin karštomis dienomis Deividas tikrina dirvožemio būklę ir, jei reikia, agurkus palaisto papildomai.
Trąšų – minimaliai, bet tikslingai
Agurkų sodinimo metu vyras nenaudojo sudėtingų trąšų mišinių – pasirinko natūralias ir prieinamas priemones.
„Kai sodinau, tręšiau granuliuotu mėšlu ir žuvies miltais“, – pasakoja Deividas.
Taip pat jis įmaišo komposto, kad pagerintų žemės struktūrą ir praturtintų ją organinėmis medžiagomis. Pasak jo, svarbu nepertręšti – agurkai puikiai auga net ir be „magiškų“ papildų.
Genėjimas: balansas tarp vešlumo ir šviesos
Vienas dažniausiai pradedančiuosius gluminančių klausimų – kaip tinkamai genėti agurkus. Deividas laikosi paprastos taisyklės: neperlenkti lazdos.
„Apgeni lapus paprasčiausiai. Pavyzdžiui, agurkas užaugo, jį nuskynei ir šalia augantį lapą nukerpi, kad nepasidarytų miškas šiltnamyje“, – sako jis.
Tačiau kartu jis įspėja – per daug apgenėti agurkų negalima, nes lapai yra svarbūs vaisių mitybai.
„Jeigu nuskynus agurką nukerpi ir stiebo dalį ar lapą, iš to ūglio daugiau agurkai nebeauga“, – pastebi vyras.
Pageltusius, nudegusius ar žemę liečiančius lapus būtina pašalinti – taip sumažinama ligų rizika, kuri kyla dėl drėgmės ir kontakto su žeme.
Nors dažnai sodininkai pataria nuo apačios šalinti ūglius iki penktojo lapo, Deividas to nedarė – paliko augalus augti savaime, net jei šiltnamyje susidarė tikras „miškas“.
„Genint svarbiausia palikti vieną stiebą, o šoniniai ūgliai nusigeni iki 5-to lapo“, – teigia jis.
Kenkėjų kontrolė: stebėti lapus ir reaguoti laiku
Sodininkas įsitikinęs, kad pats augalas dažnai „pasako“, kas jam negerai – tereikia atidžiai stebėti lapus.
Jei pasirodo baltos dėmelės ar susisukimai – gali būti prasidėjusios problemos su erkutėmis ar kitais kenkėjais.
„Yra požymiai ant lapų, būna išmeta tokiomis baltomis dėmelėmis, būna erkutė kažkokia. Paprasčiausiai sprendi pagal lapus, jie viską parodo“, – sako Deividas.
Pagrindinis patarimas – purkšti augalus per lapus, jei tik pastebimi pirmieji kenkėjų ženklai.
Sodinimo tankumas – dažna klaida
Sodininkas neslepia – pirmą kartą sodindamas agurkus, pasodino jų per daug.
„Agurkų turiu 18 vienetų – šiek tiek per tankiai“, – sako jis.
Per didelis tankumas lemia prastesnę oro cirkuliaciją, drėgmės kaupimąsi ir padidėjusią ligų riziką. Todėl ateityje planuoja sodinti rečiau, palikdamas daugiau vietos tarp augalų.
„Reikia rečiau sodinti, kad būtų daugiau oro cirkuliacijos, nepertręšti agurkų, laistyti saikingai ir stebėti žemę“, – pataria Deividas.
Nors tai pirmasis Deivido sezonas auginant agurkus, jo sėkmės paslaptis – paprastumas, nuoseklumas ir stebėjimas.
Jis įrodo, kad net ir be ilgametės patirties, remiantis logika, natūraliomis priemonėmis ir atsakinga priežiūra, galima džiaugtis puikiu derliumi.
„Kažkokių magiškų dalykų nėra“, – šypteli jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
