Daugybė iššūkių
„Mes – ugniagesiai. Mūsų darbas yra gesinti ir gelbėti. Visi mes esam kaip deimantai, grūdinti ugnies, apnešti suodžių ir prisikvėpavę dūmų, - sakė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-osios komandos skyrininkas Eimantas Muliuolis, grįžęs iš gaisro Alytuje. – Iš tiesų, gesinti gaisrus gyvenime yra sudėtingiau nei filmuotis seriale „Černobylis“.
Nors tai irgi buvo labai įdomi patirtis“. Pasak jo, gaisrai panašūs: ugniagesius visada pasitinka didesnis ar mažesnis ugnies chaosas. Jame jiems tenka daryti tvarką. Tai darbas, kur daug iššūkių, bet visada įdomu.
„Į Alytų atskubėjom, kad pakeistume visą naktį gaisrą gesinusius ugniagesius. Iškart buvo aišku, kad darbo bus daug“, – pasakoja Eimantas.
Viskuo pasirūpino
Kad laukia tikras ugnies pragaras, šeimai Eimantas nepranešė. Sako, kad artimieji per daugiau kaip dvidešimt jo tarnybos metų prie to yra įpratę. O gaisre visada kaip kare.
Alytuje darbo tikrai nestigo. Dar šmaikštaudamas priduria, kad teko 20 metrų aukštyje su lafetiniu švirkštu kapoti ugnies slibino galvas.
Eimantas nekalba apie riziką. Apie galėjusias imti byrėti pastato konstrukcijas. Patikina, kad ugniagesiams visada privalu galvoti apie savo ir kolegų saugumą.
Na, kartais apie savo saugumą, kai tviekste tvieskia ugnis, sukti galvos tiesiog nėra kada. Jis neužsimena ir apie tai, kad akistatoje su liepsnomis nutinka visko. Tik patikina, kad yra daug darbų, kuriuose susiduriama su dar didesniais pavojais.
„Iš daugelio didelių gaisrų, kuriuos yra tekę gesinti, šio gaisro gesinimas buvo labai gerai organizuotas.
Turėjome geras sąlygas dirbti. Buvo pasirūpinta ir vandeniu, ir maitinimu, atvežta papildomų apsaugos priemonių“, – pasakoja skyrininkas.
Filmavosi seriale „Černobylis“
Beje, Eimantui teko gesinti ir prieš kelerius metus Trakuose degusias padangas. Jo akimis, skirtumas tik tas, jog ten buvo atvira teritorija.
Paklaustas apie filmavimąsi seriale „Černobylis“, sako, kad jame filmavosi 50 šalies ugniagesių, dar 50 žmonių teko apmokyti gesinimo įgūdžių. Porą dienų truko mokymasis, o po to bemaž savaitę vyko filmavimas. Filmuojama buvo naktimis. Didelį įspūdį paliko grandiozinės dekoracijos. Dar tai, kad aplink sukosi 50 aptarnaujančio personalo atstovų.
Tos filmavimo dienos juos visus paskatino geriau susipažinti, kas tada nutiko Černobylyje. „Seriale gesinome reaktorių. Bendrame fone dabar kiekvienas galime save atrasti, galime pažiūrėti į savo nugaras“, - smagiai pasakoja Eimantas. Jo akimis, svarbiausia, kad tai niekada nepasikartotų.
Beje, jis iš tų, kurie nestokoja optimizmo. Tiek darbe, tiek gyvenime yra linkęs padėti kitiems. Sako, kad ir po darbo yra gaisrininkas, dažnai pataria ir paaiškina žmonėms, kaip pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu.
Eimantas mėgsta savo darbą: „Mūsų penktojoje komandoje visi tokie. Kitaip ir būti negali, nes dirbame žmonėms“.
Tokie gaisrai itin pavojingi
Ugniagesių pajėgoms užgesinus Alytuje padangų perdirbimo įmonę apėmusias liepsnas, visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad tokie gaisrai – vieni pavojingiausių. Jų metu itin nuodingos medžiagos gali būti išskiriamos net kelias savaites, užteršti maistą ir gruntinius vandenis, sukelti lėtinių ligų paūmėjimą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė pabrėžė, kad padangų gaisrai yra vieni iš pavojingiausių, nes į aplinką išskiriamos labai toksinės medžiagos.
Ji atkreipė dėmesį, kad padangų gaisro gesinimo darbai trunka ilgesnį laiką nei įprasto gaisro ir net kai vizualiai nesimato degimo, padangos vis dar smilksta, tad į aplinkos orą toliau išskiriamos pavojingos sveikatai medžiagos.
Daugiau apie gaisrų žalą gyventojams bei oro taršą, skaitykite čia.
