Futbolas Ugnei nesvetimas – juo susidomėjo dar vaikystėje, žaidė Lietuvos ir Kosovo klubuose, o 2017-aisiais pelnė metų žaidėjos nominaciją.
Apie teisėjo asistentės pareigas nė nesvajojo
Pradžia šioje sferoje, kaip ji pasakoja tv3.lt naujienų portalui, nebuvo labai lengva – pati yra kilusi iš nedidelio miesto, o treniruotis teko su berniukais.
„Futbolas mano gyvenime atsirado jau vaikystėje. Su juo supažindino kiemo draugai. 10-ies metų gavau pasiūlymą iš vaikystės draugo eiti į futbolo treniruotes kartu su berniukais. Kadangi esu labai smalsi naujiems iššūkiams, pasikviečiau draugę ir abi nusprendėme išbandyti šią sporto šaką. Man labai patiko!”, – su šypsena pasakojo mergina.
Vėliau draugė nusprendė nebetęsti treniruočių, tačiau pati Ugnė nepasidavė – juokaudama sako, kad buvo pirmoji mergina Šilalėje, taip pamėgusi futbolą:
„Pradžia buvo sunkoka, vyravo stereotipai, kad futbolas vyrų sportas, bet per daug tryškau noru ir entuziazmu mokytis naujų dalykų.“
Vėliau gyvenimo keliai iš futbolo merginą nunešė į kitą su futbolu susijusią veiklą – dabar ji futbolo teisėjo asistentė. Pati sako niekad net negalvojusi, kad teisėjavimas yra darbas, o būdama jauna žaidėja nesusimąstydavo, kiek žmonių dirba, kad futbolas egzistuotų.
„Apie teisėjos veiklą net nebūčiau susapnavusi, bet vieną dieną gavau netikėtą pasiūlymą pabandyti teisėjauti. Jausmas buvo ir keistas, ir įdomus vienu metu, kadangi tai visai kas kita, nei žaisti futbolą. Iškart gavau teisėjos aprangą ir savo įrankį – asistento vėliavėlę“, – kalbėjo ji.
Teko rinktis tarp futbolo ir teisėjavimo
Pirmą kartą į rankas paėmus vėliavėlę, Ugnė juokiasi, kad net nežinojo, ką su ja daryti. Tačiau trumpas aptarimas prieš rungtynes ir pravestas instruktažas atvedė į teisingą kelią ir šis bei tas, kaip pati sako, pavyko. Neilgai trukus, jos darbas patraukė ir kitų akį:
„Greit buvau pastebėta kitų asmenų, kurie dirba su futbolo teisėjais, o dar kai gavau pagyrų bei komplimentų visai „išsilydžiau”. Tokie dalykai kartais paskatina bandyti ar siekti daugiau.“
Vos pradėjusi teisėjauti, Ugnė į šį darbą žiūrėjo kaip į hobį, nes tuomet dar pati siekė futbolininkės karjeros, pati žaidė futbolą, tad kiti darbai ir liko tik kaip hobis. Tik pati pajautusi, kad šioje sferoje ji – vis geresnė, suprato, kad tai, vis dėlto, jos sritis.
„Bandžiau siekti futbolininkės karjeros, atstovavau Nacionalinei moterų rinktinei. Palaipsniui teisėjavimas darėsi vis svarbesnis, pastebėjau, kad tobulėju ir kad pati labai noriu tobulėti. Žinoma, atėjo diena, kai gavau pasirinkti kelią ar žaisti toliau, ar pasukti teisėjos keliu ir bandyti siekti karjeros ten. Po ilgų dvejonių pasirinkau“, – perėjimą iš žaidėjos į teisėjas prisimena Ugnė.
Dabar ji jau skaičiuoja septintus metus, kai yra teisėjo asistentė. Žinoma, pati supranta, kad visi šie metai nėra išpildyti pilnai, nes ilgą laiką į tai žiūrėjo kaip į hobį.
Darbo asistentui ne mažiau nei teisėjui
Paklausta, ar daug taisyklių reikėjo išmokti, merginos atsakymas nustebina – čia yra vos 17 taisyklių. Tiesa, galvoti, kad viskas taip paprasta, negalima, mat taisyklių knygoje daugiau nei 200 puslapių, kurie susideda iš minėtųjų taisyklių ir papildomų punktų.
„Pradėjus teisėjauti aš nepuoliau skaityti taisyklių knygų ar žiūrėti vaizdo įrašų. Pirmiausia sudalyvavau D lygio, pats pirmas lygis, seminare, kur gavau teorijos pagrindus. Tada prasidėjo „praktiniai užsiėmimai“ – vaikų rungtynės, kuriose teisėjaudavau“, – apie pradžią teisėjo asistentės pareigose kalbėjo pašnekovė.
Bėgant laikui, Ugnė sako sužinojusi begalę naujų dalykų, kurių, greičiausiai, nežinotų, jei nebūtų tapusi teisėja. Praktika merginai buvo geriausia mokytoja. O ką veikti aikštėje tikrai yra:
„Pagrindinis tikslas rungtynėse – užfiksuoti visas nuošales. Taip pat svarbu fiksuoti nežymiai išėjusį kamuolį į užribį ar už vartų linijos.
Visa kita – pagalba aikštės teisėjui: pažangos fiksavimas, žaidėjų „priežiūra“ teisėjui nematomose zonose ir panašiai. Kadangi viskas tobulėja, tad beveik visose varžybose teisėjai naudoja ryšio priemones, racijas, kurių dėka daug patogiau ir lengviau pavyksta priimti sprendimus.“
Teisėjo asistento pareigos skamba lyg padėjėjo, tačiau neapsigaukite – jis turi žinoti visas taisykles kaip ir aikštės teisėjas. O ir funkcijų asistentui tenka vis daugiau.
„Turbūt dauguma mano, jog teisėjo asistentai atlieka mažiau veiklos ir gauna daug mažiau fizinio krūvio. Bet tiesa yra tokia, kad tiek aikštės teisėjas, tiek asistentas turi būti susikoncentravęs visų rungtynių metu į aikštėje vykstančius veiksmus visu 100 proc. Žinoma, asistentai įveikia mažesnį atstumą bei dažniau juda pristatomu žingsniu“, – apie darbą kalbėjo ji.
Džiaugiasi nykstančiais stereotipais
Pasirodo, kad futbolo teisėjų ir teisėjų asistenčių Lietuvoje nemažai – jų yra apie 20. Ugnė juokiasi, kad yra girdėjusi, jog moterų matymo laukas kiek platesnis nei vyrų, tad aikštėje turi šiokį tokį privalumą.
„Trys iš jų turi tarptautinę aikštės teisėjos kategoriją ir keturios, viena iš jų esu aš, tarptautinę teisėjo asistentės kategoriją. Pasaulyje vis dažniau galima pastebėti moteris teisėjas, kurios teisėjauja tiek moterų, tiek vyrų futbole“, – džiaugėsi U. Šmitaitė.
Paklausta, kaip žiūrima į merginas futbole ir futbolo teisėjo asistenčių pozicijose, Ugnė pozityvi – nyksta stereotipai, jog futbolas yra tik vyrų sportas. Nors, juokaudama sako, kad pasitaiko visko:
„Futbolas jau seniai nėra vyrų sportas, gal tik mamos dar skeptiškai žiūri į pasiūlymus atvesti savo dukras išbandyti futbolo šaką.“
Mergina pastebi, kad konkurencija merginų futbole yra mažesnė, tačiau tai nereiškia, kad moterims nereikia stengtis arba pakanka įdėti mažiau pastangų – fizinio pasirengimo testai yra sulyginti, tad moterims jokių išlygų tikrai nėra.
