Kiekvieną vakarą po darbo ir savaitgaliais Liudas vykdavo vis prie kito Lietuvos ežero ir jį perplaukdavo išilgai nuo vieno kranto iki kito. Planas, kuriuos ežerus perplaukti, gimė labai paprastai:
„Atsidariau žemėlapį ir žiūrėjau, kur yra artimiausi ežerai. Tuo metu kaip tik dažnai važinėjau po įvairias Lietuvos vietas, tad prieš kelionę susirasdavau šalia esantį ežerą ir ten plaukdavau.
Iš pradžių, kai kalbėjomės su „Rekordų akademija“, buvau sugalvojęs nuplaukti 20 ežerų, bet vėliau pagalvojau, kad galiu per dieną perplaukti vieną ežerą. Viduryje mėnesio planas keitėsi, būdavo dienų, kai perplaukdavau ir po 3 ežerus per dieną, todėl galutinis rezultatas: 41 ežeras per 30 dienų.“
Užfiksuotas „Dangus 2“ dalyvio rekordas
Su „Rekordų akademija“ jie susitarė dėl dviejų pagrindinių dalykų: pirma, L. Belickas privalėjo nepertraukiamai filmuoti nuo starto iki finišo. Jis nusipirko kamerą, panašią į „GoPro“, pritvirtino ją prie plūdės ir filmavo kiekvieną plaukimą per ežerą.
Prieš pradėdamas visada parodydavo žemėlapį telefone, kad būtų aišku, kur yra. Antras informacijos šaltinis buvo GPS laikrodis, kuris fiksavo rekordininko nuplauktą trajektoriją per ežerą. Taip Liudas sudėjo visą surinktą medžiagą, kad būtų aiškiai matoma, jog įvykdė savo planą.
Prakalbus apie pasiruošimą šiam neeiliniam iššūkiui, vyras pripažįsta, kad fizinio pasiruošimo neturėjo, kas nėra idealu siekiant rekordo. Vis dėlto, morališkai pasiruošęs Liudas buvo, nes žinojo, kad gali tai padaryti.
„Esu lankęs baseiną trejus metus, tad turiu pagrindus, kurie leido man plaukti pakankamai ilgai nesustojant. Kai susitvarkiau su kvėpavimu, plaukimas tapo tarsi lengvas pasivaikščiojimas.
Tempas nebuvo didelis, bet nebuvo ir taip, kad pasiekęs tam tikrą tašką nebegalėčiau plaukti toliau, kaip tai kartais būna bėgant. Kai kvėpavimas tampa stabilus, plaukimas tampa maloniu procesu“, – šypteli rekordininkas.
Buvęs „Dangus 2“ dalyvis tikina, jog pats plaukimas siekiant rekordo buvo lengviausia dalis, tačiau administraciniai reikalai reikalavo daugiau pastangų.
„Kai skęsti – plauk“
Su „Rekordų akademija“ teko derinti įvairias detales – kokios sąlygos ir reikalavimai turi būti įvykdyti, kad pasiekimas būtų oficialiai registruotas. Tai buvo jau antra institucija, su kuria Liudas derino reikalus, nes pirmoji nelabai sklandžiai bendravo – sunkiai atsakinėjo į klausimus, todėl viskas nusikėlė į kitus metus.
„Laimei, „Rekordų akademija“ pasirodė labai maloni ir iniciatyvi – jie patys susisiekė, išsiaiškino reikiamą informaciją ir taip aš nusprendžiau tęsti šį projektą“, – priduria vyras.
Tačiau grįžkime į pradžią, kaip Liudui kilo idėja pradėti siekti šio rekordo? „Vasarą pradėjau daugiau laiko leisti prie ežerų – plaukioti, pasidaryti pikniką. Kartais mėgstu perplaukti ežerą skersai, bet šį kartą pagalvojau, kad būtų įdomu išbandyti plaukti ežerus išilgai.
Iš pradžių tai buvo asmeninis iššūkis, tačiau vėliau ši idėja susijungė su mano emocinės sveikatos problemomis, su kuriomis prieš tai buvau susidūręs. Taip gimė devizas „Kai skęsti – plauk.“ Norėjau iš šios patirties pasiimti kažką pozityvaus ir šviesaus, o taip pat pasidalinti tuo su kitais, padedant surinkti lėšų „Jaunimo linijai“, – dalinasi Liudas.
Surinko virš 2000 eurų
Vienas iš būdų, padedančių pagerinti savijautą, yra fizinis aktyvumas, įskaitant plaukimą. Tai tikrai veiksminga – daugelis, kovojančių su depresija, sutinka, kad po maudynių ežere jautiesi tarsi atgaivintas, lyg bent dalis niūrių minčių būtų nuplauta.
Dėl to Liudas ir sumanė plaukdamas per ežerus ir fiksuodamas rekordą atkreipti dėmesį į emocinės sveikatos problemas ir tuo pačiu surinkti paramą „Jaunimo linijai“. Surinkti pavyko daugiau nei 2000 eurų.
Paklaustas apie tai, kaip šis iššūkis padėjo kovoti su psichologinėmis problemomis, vyras atsako, jog prieš pradėdamas iššūkį jautėsi ganėtinai gerai, tačiau plaukimas padėjo pasijusti geriau fiziškai: tai padėjo įveikti susikaupusį nuovargį, pagerėjo miegas, padidėjo apetitas.
Liudas įsitikinęs, kad visi žmonės susiduria su tam tikrais iššūkiais – didesniais ar mažesniais, įvairiose gyvenimo srityse.
„Tačiau ne visada esame drąsūs atsiverti apie tai draugams, šeimai ar visuomenei. Manau, kad vienu ar kitu gyvenimo etapu visi susiduriame su tokiomis situacijomis“, – sakė jis.
Taigi, rekordininkas nori pasakyti visiems: „Jei skęsti – plauk. Ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Pagalbos tikrai yra, tačiau ir pats žmogus turi norėti pasveikti. Kartais situacija atrodo beviltiškai, tačiau tai visada praeina ir gali būti geriau.“
