Skaudžiai stipru,tuo pačiu yra tiesos.
Didžiausios stiprybės.

Taip kol nepaliečia negali suprasti to skausmo bet mano močiutė sakydavo kad gedėti mama savo vaikų neturi(juodu rūbu) nes juos visad nešiojas širdį

Koks buvo greitis ? Ant 50 niekas neužsimuša !

Šitoj Žemėj amžinai senstančiame kūne niekas negyvens.Tai tik nulinė klasė,visa amžinybė prieš akis(amžinas gyvenimas su Dievu arba amžinoji antroji mirtis).Kokius turim asmeninius (artimus,tolimus,neigiančius)santykius čia su Dievu,tokie ir tęsis amžinybėj.Argi Dievas ką nors verčia Jį mylėti ?.. Mes netobuli,būnam neatsargūs,daug ko nenumatom,kartais neatsakingi.Jei Dievas būtų piktas,Žemėje negyventų nė vienas žmogus,nes nusikeikus,pamelavus,geidžiant daugiau pinigų,valdžios,garbės , iškart kristume negyvi.Ar Dievas abejingas kaip mes gyvenam,palieka patiems kapanotis ?Mes gimstam praradę su Juo ryšį,bet kas iš visos širdies ieškom Jo ar šaukiamės Jo pagalbos,galim patirti Jo meilę širdimi...

Teisingai sakote kad kiekvienas isgyvena skirtingai as irgi turiu dideli skausma toki kaip jus ir man sunkiau buvo ir yra

Yra toks posakis: Besisaugantį ir dievas saugo. Niekur nedingsi žudo greitis. Š. oras akseleratorių atleidi. Ir mokinti nuo mažumės saugotis.

Paguodos žodžių nėra,tai didžiulis skausmas...ir jūs teisi,reikia gyventi...

Kol asmeniškai nepaliečia, atrodo tai tik eilinė statistika. Bet straipsnis labai geras, įkvepiantis.