Prabėgę metai pasiglemžė nusipelniusių ir žinomų visuomenės, politikos, kultūros, pramogų verslo pasaulio žmonių gyvybes.
Agnė Jagelavičiūtė
Gruodžio 28 dieną, prabėgus vos kelioms dienoms po gražiausių žiemos švenčių, Lietuvą apskriejo žinia apie verslininkės, nuomonės formuotojos Agnės Jagelavičiūtės mirtį. Moteriai buvo 42-eji.
Šaltinių duomenimis, moteris sirgo plaučių uždegimu, kuris komplikavosi ir medikams nepavyko išsaugoti moters gyvybės.
1980 metų spalį Kaune gimusi A. Jagelavičiūtė vėliau mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje, yra baigusi Vilniaus dizaino kolegiją, kur mokėsi drabužių dizaino, ir Vilniaus dailės akademiją, kur studijavo tapybą ir įgijo bakalauro diplomą.
Ji dirbo mados žurnalo „L'Officiel Lithuania“ vyr. redaktore, buvo stiliaus platformos „StiliuSOS“ įkūrėja, viena labiausiai sekamų lietuvių socialiniuose tinkluose. Ji taip pat žinoma kaip laidų vedėja, knygų autorė.
Donatas Čižauskas
2023 metai prasidėjo dar viena skaudžia – sausio 2 dieną pranešta apie dailininko, grupės „2 Donatai“ lyderio Donato Čižausko mirtį. Atlikėjui buvo 33 metai. Vyras turėjo mažą dukrelę, mylimą žmoną.
Žinia apie žinomo atlikėjo netektį socialiniuose tinkluose pasidalino jo kolega Karolis Akulavičius.
„Noriu pranešti labai liūdną žinią. Mus paliko talentingas, nuostabus tėtis, vyras, mano kolega Donatas Čižauskas… Išliksi mano atmintyje, kaip talentingas kūrėjas ir dainininkas.
Tavo dainos išliks mūsų visų širdyse. Ilsėkis ramybėje, mano mielas Drauge“, – socialiniame tinkle pasidalinęs skaudžia naujiena rašė Karolis Akulavičius.
Dar prieš mirtį abu dueto nariai kūrė planus apie koncertinius turus po visą Lietuvą. Deja, tačiau netikėta D. Čižausko mirtis juos sujaukė.
Vis tik, kolegos susibūrė gražiam tikslui – surengė D. Čižausko atminimo koncertą, kurio metu skambėjo jo sukurtos dainos, o visos surinktos lėšos atiteko jo šeimai.
Vitalija Katunskytė
Sausio 18-ąją Lietuvą apskriejo dar viena skaudi žinia – mirė dainininkė Vitalija Katunskytė. Moteriai buvo 67-eri.
Velionė dainininkė gimė 1955 metais spalio 6 dieną Šiauliuose. Moterį bene labiausiai išgarsino dainos „Pražydo sodai“, „Aš moteris“, „Robinzonas“, „Balta lelija“ ir kt.
Karjerą ji pradėjo dar jaunystėje, o scenoje praleido daugiau nei 40 metų. Vasaromis ji savo dainomis džiugindavo žmones Palangoje.
Į paskutinę kelionę Šiauliuose jos palydėti atvyko kolegos, bendražygiai ir gerbėjai, amžinojo poilsio ji palydėta gausiais plojimais. Į kapo duobę įdėtas ir V. Katunskytei itin svarbus daiktas – lagaminėlis, kuriame buvo jos koncertuose naudotas mikrofonas.
Alma Adamkienė
Gegužės 21-ąją Lietuva neteko dar vienos iškilios asmenybės – eidama 97-uosius metus mirė pirmoji šalies ponia Alma Adamkienė. Balandžio mėnesio pabaigoje A. Adamkienė netikėtai paguldyta į ligoninę, kur buvo operuota ištikus insultui, tačiau jos gyvybė užgeso.
A. Adamkienė, tuomet dar Nutautaitė, gimė 1927 metų vasario 10 dieną Šiauliuose prekybininkų šeimoje. Antrojo Pasaulinio karo metais, Sovietų Sąjungos kariuomenei veržiantis į Lietuvą, Nutautų šeima persikėlė į Vokietiją.
Ten A. Adamkienė baigė Eichšteto lietuvių gimnaziją, kur, beje, susipažino ir su savo būsimu vyru Valdu Adamkumi. Nors tuomet dar būsimą vyrą V. Adamkų sutiko Vokietijoje, vestuves jiedu atšventė 1951 metais JAV, praėjus šešeriems metams po pažinties.
Baigusi mokslus, A. Adamkienė studijavo Bavarijos Erlangeno universitete, Filologijos fakultete. Galiausiai Nutautų šeima kartu su Alma 1949 metais persikėlė gyventi į JAV. Nuo 1949-ųjų A. Adamkienė ilgus metus pragyveno už Atlanto.
Gyventi į Lietuvą Adamkai grįžo jau tik praėjus keleriems metams po Lietuvos nepriklausomybės. V. Adamkui nusprendus kandidatuoti į Lietuvos prezidentus, A. Adamkienė dar 1997 metais, vykstant prezidento rinkimų kampanijai, nusprendė, kad nepaisant rinkimų baigties, Lietuvoje ji pradės labdaringą veiklą.
1998-ųjų sausio 4 dieną Valdą Adamkų išrinkus Lietuvos Respublikos Prezidentu, A. Adamkienė iš karto aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1999 metų kovo 17 dieną buvo įkurtas Almos Adamkienės labdaros fondas, kurio paskirtis – padėti vaikams. 2014 metais, praėjus 15 metų nuo veiklos pradžios, A. Adamkienė nusprendė nutraukti savo vardo paramos fondo veiklą.
Daiva Rudokaitė
Po sunkios ligos gegužės 22-ąją užgeso garsios Lietuvos aktorės, 54-erių Daivos Rudokaitės gyvybė.
D. Rudokaitė gimė 1969 m. balandžio 15 d. Panevėžyje. 1987–1991 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, įgijo dramos aktorės specialybę (kurso vadovai D. Tamulevičiūtė, A. Latėnas, R. Vilkaitis).
1990 metais stažavosi JAV, prestižinėje „Juilliard“ meno mokykloje Niujorke. 1991–1993 m. – „Šiaurės Atėnų“ teatro aktorė. Nuo 1994 m. – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė. 2006 m. baigė psichologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete.
2005–2011 m. studijavo Europos psichodramos institute (Psychodrama Institut für Europa), sertifikuota psichodramos terapeutė, mokytoja, supervizorė. Nuo 2009 m. iki 2018 m. – Lietuvos psichodramos draugijos prezidentė (www.psichodrama.lt), Europos psichodramos asociacijos narė, Lietuvos psichodramos draugijos narė.
Nuo 2016 m. – Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorė. 2018 m. Daiva Rudokaitė Lietuvos sveikatos mokslų universitete įgijo Sveikatos psichologijos magistro laipsnį. 2018 m. suteiktas Lietuvos psichodramos draugijos Garbės narės vardas.
Zita Kelmickaitė
Gegužės 27-ąją sukrėtė žinia apie dar vieną skaudžią netektį – mirė muzikologė, laidų vedėja Zita Kelmickaitė. Moteriai buvo 71 metai.
Kovo 19-ąją moteris atsidūrė Santaros klinikose. Zita Kelmickaitė pasijuto blogai vesdama LRT radijo laidą „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“ ir buvo išgabenta į ligoninę.
Z. Kelmickaitė gimė 1951 metais Klaipėdoje. Mokėsi Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje, Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Leningrado Teatro, muzikos ir kinematografijos institute.
Po studijų ji dėstė Lietuvos konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), kurį laiką dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“. 1974 metais Z. Kelmickaitė pradėjo dirbti Lietuvos radijuje, ten, o vėliau ir televizijoje kūrė laidas apie muziką, lietuviškus papročius, tradicijas, kultūrą, rašė scenarijus filmams.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, Z. Kelmickaitė 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone, Baltijos kultūros dienų Švedijoje programų meno vadovė.
Etnomuzikologė yra parašiusi straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką. Z. Kelmickaitė apdovanota Jono Basanavičiaus, Vyriausybės meno premijomis, 2000 metais jai skirtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 metais – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. 2020 metais Z. Kelmickaitei suteiktas pirmo lygio Kauno rajono garbės ženklas.
Algimantas Raudonikis
Spalio 20-ąją pranešta apie dar vieną skaudžią netektį – eidamas 90-uosius metus mirė garsus Lietuvos kompozitorius Algimantas Raudonikis.
Populiarių dainų autorius, kompozitorius A. Raudonikis sukūrė apie 700 įvairių žanrų kūrinių, per savo gyvenimą surengė apie 400 autorinių koncertų.
Didžiąją A. Raudonikio kūrybos dalį sudaro estradinė muzika: dainos, pjesės pučiamųjų orkestrams, akordeonui, fortepijonui, muzika šokiams. Jis taip pat sukūrė nemažai choro dainų, kūrinių liaudies instrumentams, jų ansambliams ir kapeloms, kolektyvams.
Būdingi A. Raudonikio dainų bruožai – melodingumas, nuoširdumas, paprastumas, lyrizmas, optimizmas, glaudus ryšys su klasikinėmis tradicijomis.
Dalia Teišerskytė
Lapkričio 27 dieną pranešta, kad mirė žurnalistė, poetė, Lietuvos politinė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė. Ji mirė per savo 79-ąjį gimtadienį.
Garsi poetė, žurnalistė, buvusi Seimo narė, aktyvi visuomenės veikėja, knygų ir dainų autorė D. Teišerskytė paskutiniu metu kovojo su klastinga liga – atsitiktinai aptiktu vėžiu.
D. Teišerskytė gimė 1944 m. lapkričio 27 dieną Leonavoje, Raseinių rajone. 1950-1953 metais mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje, 1953 m. su likusiais šeimos nariais buvo ištremta į Sibirą, kur iki 1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities miškų ūkio septynmetėje mokykloje, 1959-1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke.
1962 m. grįžo į Lietuvą, 1962-1963 m. mokėsi Mosėdžio vakarinėje mokykloje, dirbo daržininkystės ūkyje. 1963-1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume, dabartinėje Kauno kolegijoje, nuo 1967 m. dirbo spaustuvėse.
1974 m. ji baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, įgijo žurnalisto specialybę. 1970-1973 m. vadovavo Kauno centriniam lektoriumui, 1973-1976 m. buvo Kauno menininkų namų direktorė.
Atgimimo laikotarpiu D. Teišerskytė įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Mobilinos“ mokymo centrą, 1989-2000 m. ėjo UAB „Gabija“ viceprezidentės pareigas. Ji buvo laikraščio „Jaunystė“ vyr. redaktorė, 1990-2000 m. ėjo žurnalo „Gabija“ redaktorės pareigas.
1995 m. ji buvo viena iš Moterų partijos kūrėjų, partijos tarybos pirmininkė, nuo 1999 m. tapo Lietuvos liberalų sąjungos nare, nuo 2005 m. – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nare, tarybos nare, nuo 2006 m. – sąjūdžio pirmininko pavaduotoja.
2000-2004 m. D. Teišerskytė buvo LR Seimo narė, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. 2002 m. buvo išrinkta Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, tačiau mandato atsisakė.
2004-2008 m. buvo LR Seimo nare, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininko pavaduotoja, vėliau dar dvi kadencijas, 2008-2012 m. ir 2012-2016 m., D. Teišerskytė buvo Seimo narė.
D. Teišerskytė buvo žinoma ne tik dėl aktyvios politinės veiklos, bet ir kaipo menininkė – ji parašė 15 poezijos ir prozos knygų, sukūrė daugiau kaip 400 estrados dainų tekstus, parašė šimtus straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose.
