Plačiau apie tai, kaip atpažinti skydliaukės sutrikimus bei kokios gali būti jų priežastys, komentuoja vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Deimantas Auškalnis ir „BENU“ vaistininkė Laura Mockutė.
L. Mockutė teigia, kad skydliaukė yra liauka, atsakinga už hormonus, kurie reguliuoja visą medžiagų apykaitą. Šios liaukos gaminami hormonai „nurodo“ ląstelėms, kiek energijos reikia sunaudoti.
„Jei skydliaukės funkcija nesutrikusi, žmogus neturi medžiagų apykaitos sutrikimų. Jei yra skydliaukės hormonų trūkumas, smegenyse esanti hipofizė išskiria hormoną, kuris stimuliuoja skydliaukės veiklą. Taip hormonų svyravimai yra sunormalizuojami.
Sutrikus skydliaukės veiklai – sergant – ji gali būti arba hiperaktyvi, arba priešingai – per daug pasyvi.
Hipertirozė – tai liga, kuomet yra padidėjęs skydliaukės aktyvumas ir gaminama per daug hormonų.
Hipotirozė – atvirkščiai, reiškia nepakankamą skydliaukės funkciją, kuomet skydliaukės hormonų gaminama per mažai“, – komentuoja vaistininkė.
Pagrindiniai sutrikusios skydliaukės simptomai
Vaistininkė Laura teigia, kad hipertirozės atveju, skydliaukei gaminant per didelį hormonų kiekį, atsiranda tokie negalavimai, kaip padidėjusi nuotaikų kaita, prakaitavimas, kūno svorio mažėjimas, rankų drebulys, dažnas širdies plakimas, širdies ritmo sutrikimai.
„Esant hipotirozei žmogų dažniausiai kamuoja mieguistumas, nuovargis, silpnumo jausmas, prastėjanti atmintis, kūno svorio augimas, odos sausumas ir pleiskanojimas“, – sako ji.
Visgi L. Mockutė įspėja, kad nuovargį galime painioti su daugybės kitų būklių simptomatika: „Nuotaikų kaita taip pat yra labai dažnas įvairių ligų simptomas.“
Vaistininkė sako, kad dažniausiai pasitaiko skydliaukės mazgai, jie gali būti matomi kaip kaklo deformacija ir gali sutrikdyti kvėpavimą, rijimą.
„Kita nereta diagnozė – skydliaukės uždegimas. Esant tokiai būklei, paprastai pasireiškia karščiavimas, silpnumas ir skausmai kakle, gali būti padidėjusi skydliaukė“, – komentuoja moteris.
Skydliaukės sutrikimų priežastys
L. Mockutė sako, kad skydliaukės sutrikimai gali priminti kitas ligas, todėl kartais būna sunku juos atpažinti.
„Pirmiausia reikia stebėti save, ir jei atsiranda anksčiau nebūdingų simptomų, privalu kreiptis į gydytoją, atlikti kraujo bei, esant poreikiui, echoskopinį ar kompiuterinės tomografijos tyrimus, pamatuoti hormonų rodmenis ir uždegiminius žymenis“, – įspėja vaistininkė.
Deimanatas Auškalnis teigia, kad rizika susirgti skydliaukės ligomis išties išauga, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų. Kai kurie tyrimai rodo, kad daugiau nei 60 proc. skydliaukės hormonų yra nulemti genetikos.
Taip pat vaistininkas komentuoja, kad dažniausiai pacientai pagalbos kreipiasi dėl sutrikusios skydliaukės hormonų pusiausvyros, kada jų gaminasi per daug arba per mažai, taip pat dėl padidėjusios skydliaukės, dar vadinamos struma.
„Strumą dažniausiai sukelia jodo disbalansas, užteršta aplinka, ilgai besitęsiantis stiprus stresas. Šią būklę gali lemti ir tai, ar artimi giminaičiai yra sirgę skydliaukės ligomis.
Hipotiroidizmo sindromas, kada skydliaukė gamina per mažai hormonų, gydytojo endokrinologo dažniau diagnozuojamas vyresnio amžiaus moterims, neretai jau perkopusioms pusamžį.
Jis gali atsirasti po kai kurių skydliaukės operacijų ar kitų ligų, spindulinės terapijos, jodo trūkumo, kartais hipotiroidizmas pasireiškia po gimdymo, tačiau jis dažnu atveju būna laikinas.
Visgi hipotiroidizmas gali būti ir įgimtas, todėl tėveliai ir gydytojai pirmaisiais mėnesiais neretai stebi ar mažyliui nesustoja augti svoris, taip pat ar nekinta širdies ritmas, nepasireiškia pernelyg didelis nervingumas.
Štai hipertiroidizmas gali pasireikšti, kada skydliaukė gamina per daug tiroksino hormono. Dažniausiai diagnozuojama su šiuo sutrikimu susijusi autoimuninė liga – Greivso liga.
Per didelį gaminamų hormonų kiekį gali lemti ir šeimos ligos istorija, hipofizės sutrikimai, atsiradusios adenomos ar skydliaukės mazgai, kitos lėtinės ligos, pavyzdžiui, diabetas“, – sako vaistininkas.
Kas nutinka ignoruojant skydliaukės sutrikimo simptomus?
Vaistininkas sako, kad skydliaukės sutrikimai iš pradžių gali atrodyti nepastebimi, todėl neretu atveju gydymas pradedamas tik vėliau, kada jaučiami simptomai pradeda trukdyti gyventi visavertę kasdienybę.
„Ignoruojant jaučiamus simptomus ar net pačią diagnozę, galima sau nemenkai pakenkti – išauga širdies ir kraujagyslių ligų, inkstų ligų, nervų sistemos ligų, pavyzdžiui, depresijos rizika. Vienomis rimčiausių komplikacijų gali būti nevaisingumas, koma, akių problemos, tirotoksinė krizė“, – įspėja vaistininkas.
D. Auškalnis sako, kad subalansuota mityba ir tokių mikroelementų kaip jodas, selenas, geležis bei cinkas tinkamo kiekio organizme užtikrinimas turi įtakos normaliai skydliaukės funkcijai.
„Siekiant prisidėti prie skydliaukės bei bendros organizmo sveikatos, į valgiaraštį reikėtų įtraukti pieno produktų, kiaušinių, riešutų, žuvies, mėsos, vaisių bei daržovių.
Skydliaukės veiklai įtakos gali turėti ir lėtinių ligų nekontroliavimas, todėl pastebėjus pokyčius organizme, nuotaikoje, stokojant energijos – vertėtų pasikalbėti su vaistininku ar gydytoju. Taip pat vertinga profilaktiškai bent kartą per metus atlikti kraujo tyrimus, įtraukiant ir skydliaukės hormonus“, – sako jis.
Vaistininkas Deimantas džiuagiasi, kad didžioji dalis su skydliauke susijusių ligų yra sėkmingai valdoma ir gydoma. Vyro teigimu, vieniems sutrikimams taikoma hormonų terapija, kitiems pacientams prireikia chirurginės intervencijos, dar kitiems – skiriami specialūs vaistai, kurie sumažina skydliaukės sutrikimų iššaukiamus šalutinius reiškinius.
„Siekiant valdyti savo būklę, būtina sekti gydytojo endokrinologo nurodytas instrukcijas, visavertiškai maitintis arba negalint į mitybos rėžimą įtraukti tam tikrų produktų, vartoti skydliaukės veiklai naudingus mikroelementų, pavyzdžiui, seleno maisto papildus, išlikti fiziškai aktyviems ir periodiškai tikrintis sveikatą“, – primena D. Auškalnis.
