Visgi, viena dažniausių problemų – pomidorų lapų sukimąsis – pirmasis ženklas, kad augalui kažkas negerai. Kodėl raitosi pomidorų lapai ir kaip to išvengti – skaitykite toliau.
Perlaistymas ir vandens trūkumas
Pomidorams reikia nuolatinės drėgmės, o ne svyruojančių drėgno ir sauso dirvožemio periodų.Lapų susisukimo simptomai būdingi vegetacijos sezono pradžioje, kai oras nuo drėgno ir lietingo, pereina prie sauso ir karšto.
Šiuo pereinamuoju laikotarpiu pomidorai patiria vandens trūkumą, nes per lapus išgaruojantis vanduo viršija jo įsisavinimą šaknyse. Norėdami palaikyti tolygų vandens tiekimą, kartu išvengiant pomidorų perlaistymo, galite naudoti lašelinę laistymo sistemą. Drėgmei sulaikyti gali padėti ir mulčiavimas.
Jei norite būti tikslūs, galite naudoti vandens matuoklį arba šalia pomidorų pasodinti augalą – vandens indikatorių – sprigę.
Sprigė (Impatiens) yra puikus indikatorinis augalas, ypač, jei ją gerai užstoja šalia augantys pomidorai, nes per mažai vandens gavęs augalas nuvysta, tad tikėtina, kad jei sprigei reikia vandens, jo reikia ir jūsų pomidorams.
Jei jūsų pomidorai yra perlaistyti, jų lapai susisuks į apačią, o ne į viršų. Tai gali būti šaknų puviniopožymis. Kad to išvengtumėte, leiskite dirvožemiui kelias dienas išdžiūti ir pažiūrėkite, ar augalas atsigaus.
Norėdami išvengti tiek perlaistymo, tiek vandens trūkumo, laistyti turėtumėte reguliariai, gausiai, tačiau vandenį lieti neskubėdami, nes pomidorai, kaip ir dauguma kitų augalų, nemėgsta vandens antplūdžio.
Nors griežtos taisyklės, kaip dažnai turėtumėte laistyti, nėra, galite vadovautis auksine sodininkų taisykle: vasaros mėnesiais pomidorus laistyti kas 2-3 dienas (dažniau, jei auginate juos vazonuose); kai pomidorai užmezga vaisius, juos galite laistyti 1-2 kartus per savaitę.
Aplinkos veiksnių sukeliamas stresas
Dar viena priežastis, kodėl raitosi pomidorų lapai – tai aplinkos veiksnių, tokių kaip: per didelis karštis, saulė, vėjas, sukeliamas stresas.
Rašytoja, ekologinio daržo puoselėtoja, M. Cohrs, pataria į pomidorus pažvelgti, kaip į saulės kolektorius: „Galvokite apie pomidorų lapus kaip apie mažus saulės kolektorius, surenkančius saulę augalo augimui skatinti.
Jei augalas gavo per daug saulės ir yra „pilnas“, likusią dienos dalį lapai gali šiek tiek susisukti. Jei lapai susisuka būtent dėl to, nesijaudinkite, nes atėjus vakarui jie vėl taps normalūs“.
Pomidorų lapai gali suktis ir dėl per didelės kaitros, ypač, kai temperatūra dieną pasiekia +28 °C, tuomet augalas pradeda stresuoti. Pernelyg stiprus vėjas taip pat gali būti didelis aplinkos streso šaltinis pomidorams.
Norėdami sušvelninti karščio ir saulės keliamą stresą pomidorams, galite juos pridengti agroplėvelės ar kito balto audinio užuolaidomis nuo tiesioginių saulės spindulių. Taip pat patariame vėdinti šiltnamį, drėkinti orą (laistyti tarplysvius šiltnamyje, sustatyti indus su vandeniu). O prieš sodindami pomidorus į lauką ar šiltnamį, nepamirškite jų užgrūdinti.
Netaisyklingas genėjimas
Perteklinis ir netaisyklingas pomidorų lapų genėjimas – tai dar viena priežastis, kodėl raitosi pomidorų lapai. Perteklinis pomidorų lapų genėjimas taip pat gali būti priežastimi sulėtėjusio augimo, sumažėjusio derliaus, pageltusių pomidorų lapų.
Pasirodžius pirmajam determinantinių pomidorų žiedui, jų genėti nereikėtų. Pašalinti galite tik pačias žemiausias šakas, kurių lapai liečia žemę, nes lapų sąlytis su žeme – tiesiogiai arba dėl vandens purslų ant apatinės lapų pusės – gali sukelti daugybę grybelinių ligų.
Kiek kitaip yra su indeterminantiniais pomidorais – jiems naudingas švelnus genėjimas viso jų augimo ciklo metu. Tai priverčia pomidorą energiją nukreipti į pagrindines augimo linijas, o ne į daugybę šakų, kurios niekada neduos vaisių.
Persodinimo sukeltas šokas
Jei pastebėjote, kad neseniai persodinto pomidoro lapai pradėjo suktis, vysti ar gelsti, tikėtina, kad to priežastis – persodinimo sukeltas šokas. Pomidorų šaknys gana trapios, todėl perkėlus į naują vietą jas galima lengvai pažeisti.
Lengvas persodinimo šokas augalui yra gana nepavojingas ir jis turėtų atsigauti. Visgi, pasistenkite šiuo laikotrapiu augalui nesukelti jokio kito streso – genėjimo, netinkamo laistymo ir pan.
Per didelis azoto kiekis
Geriausios pomidorams skirtos trąšos turi makroelementų, pavyzdžiui, azoto, fosforo ir kalio ir mikroelementų, pavyzdžiui, magnio, kalcio ir cinko.
Skirtingais augimo etapais pomidorams reikia tam tikrų makroelementų daugiau, pavyzdžiui, azotas skatina lapijos augimą, fosforas svarbus šaknų ir vaisių augimui bei vystimuisi, o kalis padeda augalui sparčiau augti, auginti žiedus ir vaisius. Deja, nėra vienų universalių trąšų, kurios geriausiai tiktų visiems augimo etapams.
Štai kas nutinka, kai per ilgai ir per gausiai pomidorus tręšiate azotu.
Pirmą kartą sodinant pomidorus, idealus pasirinkimas – subalansuotos (arba artimos subalansuotoms) trąšos. Tačiau augalui subrendus, pradėjus žydėti ir vesti vaisius, rekomenduojama naudoti trąšas, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio. Dėl per didelio azoto kiekio šiame etape, augalas gali tapti pernelyg vešlus, o lapai – pradėti suktis.
Augimo etape, jei jūsų dirvožemyje yra per daug azoto, pomidoras daugiausiai dėmesio skirs lapų auginimui, dėl to augalas gali išaugti pernelyg vešlus. Kai augalas pradeda auginti vaisius, jis nežino, ką daryti su azoto pertekliumi ir tai lemia, kad augalo lapai tampa stori, tamsiai žali ir susisuka.
Problemos, susijusios su per dideliu azoto kiekiu, paprastai laikui bėgant išsisprendžia, jei tiesiog nustojate tręšti. Šios problemos sukeltas lapų susisukimas neturi didelės įtakos augalui ar vaisių derliui.
Lapų garbanojimosi ir pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusai
Norėdami išsiaiškinti, kodėl raitosi pomidorų lapai, negalite atmesti ir virusinių pomidorų ligų. Vieni pagrindinių, sukeliančių pomidorų lapų sukimąsi – lapų garbanojimosi ir pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusai.
Lapų garbanojimosi virusas
Jei pastebėjote, kad jūsų pomidorų lapai sustorėjo, susisuko, pagelto su violetinėmis gyslomis, veikiausiai susidūrėte su lapų garbanojimosi virusu.
Šio viruso poveikis yra gana rimtas, pasireiškia nuo sulėtėjusio augalų augimo, deformuotų ar raukšlėtų vaisių iki pakitusio vaisių skonio. Pirmasis garbanotųjų lapų viruso požymis yra lapų susisukimas ir spalvos pasikeitimas.
Apmaudu, tačiau nėra jokio organinio ar cheminio metodo, kaip gydyti virusu užsikrėtusį augalą. Jei jūsų augalas jau užsikrėtęs, geriausia jį išrauti ir išmesti, tačiau šiukštu nemeskite užsikrėtusio augalo į komposto dėžę.
Pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusas
Pomidorų mozaikos geltonasis (garbanojimosi) virusas atrodo taip, kaip ir skamba: lapų kraštai pagelsta ir susisuka į viršų. Skirtingai nuo streso sukelto lapų susisukimo, kai lapai visiškai susisuka į vidų, šio viruso pažeisti lapai atrodo taip, tarsi sudarytų negilų dubenį.
Ant lapų taip pat galite pastebėti dėmėtus raštus, o vaisių vidus šiek tiek paruduoja. Šią ligą platina baltasparniai, kurie ją gali pernešti ant visų jūsų pomidorų augalų ir kitų sode auginamų bulvinių augalų.
Pomidorų geltonojo lapų susisukimo virusas smarkiai stabdo pomidorų augimą ir sumažina vaisių derlių.
Kaip ir lapų garbanojimosi viruso atveju, pomidorų mozaikos geltonojo (garbanojimosi) viruso pažeistą augalą reikia išrauti ir sunaikinti, tik neišmesti į komposto dėžę.
Kenkėjai
Kenkėjų žala, dėl kurios sukasi pomidorų lapai, paprastai atsiranda dėl siulčių siurbikų: amarų, vorantiklinės erkutės, baltasparnių, lervų ir kt.
Norint išvengti kenkėjų antplūdžio, svarbiausia yra prevencija. Biologinės įvairovės aplinkos kūrimas paskatins plėšrius vabzdžius, pavyzdžiui, boružėles, laumžirgius, parazitines vapsvas ir vorus, apsigyventi jūsų sode.
Kovojant su kenkėjais, patariame pasitelkti darnios augalų kaimynystės principus. Tokie augalai, kaip nasturtės, serenčiai, bazilikai ir laiškiniai česnakai, gali padėti atbaidyti vienus kenkėjus, o kitus „pagauti“. Pavyzdžiui, amarai susirinks ir maitinsis subrendusiomis nasturtėmis, prieš pastebėdami jaunus pomidorų augalus.
Jei nuspręsite pasitelkti darnios augalų kaimynystės principus ir išvardintas gėles bei žoleles sodinsite šalia pomidorų, sodinkite juos bent keliomis savaitėmis anksčiau nei pomidorus, tam, kad jie būtų pakankamai dideli ir pajėgūs pritraukti kenkėjus.
Kenkėjus galite naikinti ir rankiniu būdu. Šis, nors ir veiksmingas būdas, pareikalaus daugiau laiko. Tokius kenkėjus, kaip amarai ir baltasparniai, gana lengva nupurkšti nuo stiebų ir apatinės lapų pusės stipria vandens srove.
Herbicidų padaryta žala
Dar viena, tačiau kiek retesnė priežastis, kodėl raitosi pomidorų lapai, tai herbicidų padaroma žala. Herbicidai gali patekti ant jūsų pomidorų, net jei jų ir nepurškėte.
Aminopiralidas ir klopiralidas – dažniausiai žalą padarantys herbicidai, naudojami prieš plačialapes piktžoles, javų laukuose. Šiuos herbicidus greitai absorbuoja augalai ir jie išlieka chemiškai nepakitę net augalui žuvus.
Jei arklys, karvė ar višta suėda šieną ar grūdus, gautus iš šiuos chemikalus naudojusio augintojo, herbicidas nekliudomas patenka į virškinamąjį traktą. Tada jis patenka į naują dirvožemį su mėšlu arba į kompostuojamą medžiagą, kuri vėliau vežama į jūsų sodą.
Verta paminėti, kad herbicidų padaryta žala pasitaiko gana retai ir ją itin lengva nustatyti. Dėl šios žalos atsiradęs lapų susisukimas atrodo visai kitaip nei kiti natūralūs streso veiksniai (kai lapai paprastai susisuka į vidų).
Veikiami herbicidų pomidorų lapai linkę susisukti žemyn ir gana smarkiai susisukti aplink stiebą. Pirmiausia tai pastebėsite naujai išaugusiuose lapuose, tačiau ilgainiui ims suktis ir kiti lapai.
Deja, taip pažeistų pomidorų lapų ar šakų neįmanoma atkurti. Jei pažeidimas nedidelis, naujas augimas gali būti nepaveiktas, tačiau augalo derlius vis tiek nukentės. Jei pažeidimas stiprus, geriau iš karto augalą išrauti, nes jis nebeatsigaus.
Šaltinis: derlingas.lt
