Su savuoju tai atskirai, o su meilužiu vienoje.

Kai supranti jog esi feministė ir tarpą bučiuoti buvo skirta bet supratai per vėlai

tai ir negyvenk baisiai čia

Kol buvo maži vaikai, mes irgi atskirai miegojom, paaugo ir vėl kartu. Pabandytų jis užsimanyt miegot atskirai. Neleisčiau.

Svarbiausia,kad darbe bendradarbės nesitrintų prie svetimų vyrų. Tada ir lovose išsitenkama.O vyrai skųstis,meluoti moka.

Koks debiluzmas! Moterie, ar ne gėda, negi taip niežti antrad galas. Kažkoks nužmogėjimas ir padorumo nulis. Nemalonu ir bjauru, kai žmonės skelbia tokius dalykus, kurie turėtų būti slapti. Begėdė ur pasileidusi boba

rasti tokią norinčią

Šeima , dora , rūpestinga ir pareiginga , reikalinga tik tol pakol užauginti vaikus iki pilnametystės. Vėliau reikia gyventi savo malonumui ir nekentėti nuo vienas kito keistenybių

Kol vaikai buvo maži mes taip pat miegojome atskirai. Kol maitinau- kėliausi aš, vėliau- pasikeisdami: vieną naktį aš, kitą - vyras.
Kai vaikai iš vakaro kietai įmigdavo, kas antrą, trečią vakarą susieidavome pasimylėt ir po to išsiskirdavom į savo lovas.
Vaikams dabar 10 ir 12 metų.
Su vyru vėl miegam kartu, dažnai mylimės, viskas gerai, jokio nutolimo vienas nuo kito nėra. Kai maži vaikai, etapas sudėtingesnis, bet viskas įveikiama

Geriausia miegoti su svetimu vyru ir vienoje lovoje