Jau ateinantį savaitgalį TV3 eteryje startuos nauja laida „Tėvų darželis“. Tai praktinė laida apie vaikų auginimą – be pompastikos, perdėto saldumo ir pagražinimų.
Vos įžengus pro Stakėnų šeimos namų duris ore tvyro jaukumas ir puiki atmosfera. Namuose gausu knygų ir gėlių, o garbingiausioje svetainės vietoje stovi stalas, prie kurio vakarais susėda visa šeima ir vakarieniaudami aptaria viską, kas nutinka per dieną. Čia pat pasitinka ir smalsi bei grakšti trumpaplaukių vengrų vižlo veislės kalytė Rumba.
Kiekvieną šeštadienį pro jų namų duris įžengs ir TV3 eterio žiūrovai. Tapę laidos vedėjais Žygimantas ir Dovilė stengsis ieškoti atsakymų į visiems tėvams kylančius klausimus. Daugiau nei 15 metų santuokoje gyvenantys Stakėnai augina ir du sūnus – 14 metų Kajų ir 10 metų Pijų, tad vaikų auginimo tema jiems nėra svetima.
Šeimos jaunėlis televizijoje nėra naujokas. Jam teko dalyvauti ne vienoje laidoje bei filmuotis seriale. Pijus neslepia, kad užaugęs norėtų būti kaip tėtis, todėl dalyvauti laidos filmavime jam be galo patinka.
Dovilė Stakėnienė – kosmetologė ir biodiagnostikė, tad kamerų draugija jai nėra įprasta. Nors moteris ryžosi atverti savo namų duris, jaudulio paslėpti nepavyksta – ji vis judina ant piršto esantį žiedą ir taip stengiasi save nuraminti. Tačiau moteris stengiasi išlikti pozityvi ir drąsiai neria į naują iššūkį.
Stakėnai ragina visus TV3 televizijos žiūrovus šeštadienio rytais smagiai leiskite laiką su jų šeima, kurioje dalinsis patarimais ir stengsis atsakyti į klausimus, kurie dažniausiai kyla tėvams. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su naujosios laidos vedėjų pora.
Kaip įsivaizdavote vaikų auginimą, kol dar neturėjote vaikų?
Žygimantas: Kol dar nebuvo vaikų, nelabai ir galvojau apie vaikus bei jų auginimą. Atsiradus vaikui, atsirado ir įsivaizdavimas, kaip jį auginti.
Dovilė: Na, man buvo šiek tiek kitaip. Aš visada įsivaizduodavau šeimą, pagalvodavau apie vaikus. Galbūt tas motiniškas instinktas pas mane anksti atsirado.
Kokia mama/tėčiu norėjote būti? Ar pavyko šią viziją įgyvendinti?
Žygimantas: Per daug negalvodavau, bet atsiradus vaikui įsivaizdavau, kad būsiu linksmas, geras, juokingas tėtis, kuris visada bus šalia ir pralinksmins, paguos, paprotins ar pamokys. Atiduos viską, kas geriausia savo vaikams.
Dovilė: Aš įsivaizdavau, kad šeima, vaikučiai ir viskas faina. Viską įsivaizdavau, kaip nupieštą pasaką. Realybė buvo ne visai tokia, bet viskas atėjo labai natūraliai – vaikai augo ir užaugo.
Kas jums buvo sunkiausia auginant vaikus?
Dovilė: Man sunkiausias periodas yra dabar, kai žengia į paauglystę. O anksčiau kažkokių didelių sunkumų ir nebuvo.
Žygimantas: Kažkaip labai savarankiškai jie augo ir mes nebuvome labai susireikšminę tėvai – leidome viskam plaukti sava vaga. Žinoma, sunkumų buvo – kaip gi be jų, bet per daug jų nesureikšminome.
Su kokiais sunkumais susiduriate dabar, kai sūnūs žengia į paauglystę?
Dovilė: Žengiant į paauglystę sunkiausi visi fiziologiniai pokyčiai, kuriuos reikia išmanyti ir jais domėtis, nes pats vaikas nesupranta, kas jam vyksta, siaučia hormonų audros. Labai svarbu išsiaiškinti, kas jame dedasi. Kartais galbūt ir nelabai pavyksta, nes jie patys kartais nemoka tinkamai išreikšti, kas vyksta jų viduje.
Žygimantas: Tapimas suaugusiu yra dar sunkiai suprantamas procesas: ką tik buvai vaikas, o dabar pradedi galvoti jau visai kitaip – kaip suaugęs. Šis etapas iššūkis.
Dovilė: Kajui paauglystės virsmas jau beveik praėjo, nes tai jam prasidėjo ganėtinai anksti. Buvo toks mažas intarpas, kuomet buvo durų trankymai ar balso pakėlimas, bet taip viskas ir praėjo. Mažajam Pijui jau prasideda paauglystė. Matosi, kad vaikas keičiasi ir jis pats nesupranta, kas čia vyksta. Man, kaip mamai, yra skausminga matyti, kaip jis ašaroja, nes noriu, kad jam viskas būtų gerai.
Ar sūnūs mėgsta/mėgdavo krėsti išdaigas? Kaip į jas reaguojate?
Žygimantas: Taip, kaip ir visi vaikai. Kajus mažiau, o Pijus yra didesnis, kaip jis pats sako, prankintojas. Kartais mes su vaikais suvienijame jėgas ir kažką iškrečiama mamai. Būtų keista, jeigu vaikai nemėgtų išdaigų.
Dovilė: Jų yra, bet jos neišeina iš ribų.
Žygimantas: Niekada nebuvo didelių išdaigų, dėl kurių vertėtų pykti. Gal buvo tokių, apie kuriuos reikėjo pasikalbėti, paprotinti ar pasakyti, kad tai galima vadinti išdaiga, tačiau ji jau siekia ribą.
Dovilė: Pykčių dėl to nebūna, pakelto balso – būna. Visada yra kalbamasi apie tai: ir prieš, ir po išdaigos. Yra pasekmės, kurias gali tekti pajausti: dėl išdaigų nesusitiks su draugais ar negalės žaisti tą vakarą kažkokių žaidimų.
Ar esate griežti tėvai? Kokios taisyklės yra Jūsų namuose?
Dovilė: Tvarka yra, kurios privalo laikytis, bet negalėčiau vadinti jos griežta.
Žygimantas: Tvarka yra suprantama ir jiems, ir mums. Galime ją vadinti kažkokiomis taisyklėmis, bet tai yra gyvenimo būdas, prie kurio mes prisitaikome.
Dovilė: Mūsų požiūris yra laisvas, leidžiame jiems daug. Jeigu nori nakvoti pas draugus, paskambiname jų tėvams ir susitariame, kas ir kaip.
Kaip atrodo Jūsų šeimos laisvalaikis?
Žygimantas: Bendro laisvalaikio jau nėra daug, nes Kajui jau labiau norisi būti su draugais nei laiką leisti su šeima. Bet sekmadieniais visi einame kur nors papusryčiauti. Stengiamės susėsti prie stalo ir pasikalbėti vakarieniaudami ar pietaudami. Be to, stengiamės išvažiuoti ir į gamtą, vasarą sode leidžiame laiką, kur baseinas, uogos. Nueiname kartu ir į koncertus, ir į kiną.
Ko patys išmokote iš savo sūnų?
Žygimantas: Galbūt vėjavaikiškumo, polėkio, šiek tiek paprasčiau žvelgti į viską. Nežinau, ar to išmokome, bet stengiamės taip elgtis.
Dovilė: Taip, tikrai išmokau žvelgti į viską paprasčiau. To išmokau iš Kajaus, nes mažesnysis Pijus irgi mėgsta vadovauti ir viską reguliuoti (juokiasi).
Koks buvo geriausias patarimas, kurį gavote apie vaikų auginimą?
Dovilė: Mano gauti patarimai buvo iš mamos ir šeimos. Juos gavau vos tik pradėjus lauktis. Ta jų perduota išmintis ir buvo patys geriausi mano gauti patarimai, kuriais naudojuosi iki šiol.
Ką galėtumėte patarti kitiems?
Dovilė: Manyčiau, kad reikia visada leisti pažinti, kalbėtis. Reikia bandyti kalbėtis, kaip su suaugusiuoju, bet ir nepamiršti, kad jie dar nėra visiškai suaugę.
Žygimantas: Dėl fizinių bausmių, tikriausiai nereikia net kalbėti, jų negali būti. Reikia su vaikais bendrauti nuolatos ir kalbėtis – tai pagrindinė paslaptis.
Nuo šiol į savo šeimą ir namus įsileisite ir televizijos žiūrovus. Ar buvo sunku tam pasiryžti?
Žygimantas: Nebuvo. Mes nesame susireikšminę (šypteli). Tas laidos formatas yra toks, kad viskas vyksta per mūsų šeimą, tad būtų keista, jeigu filmavimai vyktų kur nors kitur, todėl natūralu – filmavimai vyksta mūsų namuose. Slėpti neturime ko. Na, jeigu gerai padirbėsime, gal tada ir bus, ką slėpti (juokiasi).
Dovilė: Man patinka bendrauti, pažinti žmones, tad sunku nebuvo.
Dovile, kaip jaučiatės prieš savo debiutą televizijoje?
Dovilė: Tai yra mano debiutas, kaip laidos vedėjos. Kameros negąsdino, bet, žinoma, apie jas galvojau ir vyro klausinėjau, kaip man elgtis. Prieš tai esu dalyvavusi vyro laidose ar pakviesdavo, kur nors nusifilmuoti. Tada jaudulio buvo žymiai daugiau nei dabar, bet žiedą vis dar nusiiminėju ir taip raminu save (juokiasi). Bet man smagu.