Ji nusprendė mesti slaugytojos darbą ir tapti „mirties dula“, kad galėtų geriau padėti mirštantiesiems jų paskutinėmis gyvenimo akimirkomis pasiruošti išėjimui.
Nori, kad mirtis būtų teigiama patirtis
41 metų K. Gikonyo, pakeitusi profesiją, patyrė keletą jaudinančių akimirkų, pavyzdžiui, kai gavusi jos pagalbą viena moteris pravirko. Kacie priima mirtį ir dirbdama savarankiškai padeda šeimoms, kurių artimieji yra gyvenimo pabaigoje.
„Pagrindinė mano vaidmens dalis – pašalinti stresą ir chaosą, užtikrinti, kad praktinės užduotys būtų atliktos ir kad šeima jaustų paramą kiekviename žingsnyje. Noriu, kad mirtis būtų teigiama patirtis. Beveik kiekvienas klientas, su kuriuo dirbau, paskutinėmis dienomis ar akimirkomis patyrė vadinamąją viziją“, – sakė moteris iš Klivlendo, Ohajo valstijos.
Pasak Kacie, sunku matyti prarastus artimuosius, net augintinius, kurie iškeliavo anksčiau už juos, tačiau tai yra dažnas ir gražus reiškinys aktyvios mirties fazėje, suteikiantis paguodos ir ramybės. Šios akimirkos primena, kad net ir po mirties meilė ir ryšys išlieka.
Kacie sako, kad dirbdama slaugytoja įgijo žinių ir įvairų požiūrį į mirtį, tačiau dabar tiki, kad ji naujai nušviečia šeimoms kylančius iššūkius. Kiekviena jos diena yra skirtinga – užduotys gali būti labai įvairios: nuo paslaugų organizavimo, slaugos ar palikimo klausimų tvarkymo iki pagalbos planuojant gyvenimo pabaigą.
Kai kuriomis dienomis Kacie tiesiog sėdi su artimaisiais, kad paguostų juos geriausiu įmanomu būdu.
Pasakė, kaip atrodo paskutinės akimirkos
„Mirties dula teikia emocinę, logistinę ir praktinę pagalbą tiek mirštančiajam, tiek jo artimiesiems. Kartą dirbau su vyru, kurio žmona dėl smegenų traumos buvo gyvenimo pabaigoje. Ji kelis mėnesius buvo vežiojama po įvairias ligonines, todėl buvo pasimetusi ir nesiorientavo“, – pridūrė buvusi sveikatos priežiūros specialistė.
„Jis mane įspėjo, kad ji dažnai sunkiai bendrauja. Tačiau vos tik įėjau per pirmąjį vizitą, ji paėmė mano ranką, prispaudė ją prie veido ir pradėjo verkti – ašaros atrodė pilnos palengvėjimo.
Ji stebėtinai aiškiai pažvelgė į mane ir pasakė: „Nežinau, kas tu esi, bet žinau, kad esi čia, kad mane saugotum, ir esu tokia laiminga, kad pagaliau tave matau.“ Tą akimirką supratau, kad esu čia tam, kad padėčiau jai ramiai grįžti namo. Būtent tai ir padariau“, – atskleidžia ji.
Nors Kacie nežino, kas vyksta po mirties, ji pasakoja, kaip gali atrodyti mirštantysis, skelbiama mirror.co.uk.
„Galiu apibūdinti tai, kaip dažnai atrodo paskutinės akimirkos – ramios, giedros ir neįtikėtinai taikios. Kūnas palaipsniui nurimsta, jo sistemos sulėtėja, tarsi ruoštųsi švelniam perėjimui. Dažnai nebūna staigių pokyčių, tik laipsniška ramybė. Tai gražus priminimas, kad daugeliui žmonių mirtis yra ne kažkas, ko reikia bijoti, o natūralus, ramus procesas“, – sakė ji.
Kacie teigia, kad jai didelė garbė dalyvauti tokioje intymioje ir šventoje kieno nors gyvenimo akimirkoje.
„Žinojimas, kad padėjau jiems ramiau išeiti iš gyvenimo, pripildo mano širdį ir suteikia man gilų prasmės jausmą. Neapsakomas pasitenkinimo jausmas, kai ne tik mirštančiajam, bet ir jo artimiesiems padedi išgyventi vieną sunkiausių gyvenimo laikotarpių. Būti pasirinktam šio pašaukimo, palydėti sielas per jų paskutinį perėjimą, yra didelė privilegija“, – pridūrė ji.
