Apie tai, ką dar reikėtų nuveikti sode ir darže, ką atlikti šiltnamyje nuėmus paskutinį derlių ir iki kada pjauti žolę „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas.
Specialisto teigimu, nuėmus derlių prasideda liekanų surinkimas – nuo daržovių likusius lapus ir kitas augalo dalis reikia surinkti ir, geriausia, kompostuoti, daržo žemę praturtinti organinėmis medžiagomis, jas sekliai įterpiant į žemę, kad nenupūstų vėjas.
Ar reikia sugrėbti lapus sode?
Auginantiems vaismedžius metas surinkti krituolius, nurinkti ant medžių likusias kabėti vaisių „mumijas“ – per vasarą sudžiūvusius vaisius. Šie nurenkami, kad neplatintų ligų sukėlėjų. O ar reikia sugrėbti lapus sode?
„Jei yra aukštaūgių, senų obelų sodas, kartais žmonės sodybose, į kurias atvažiuoja rečiau, sode laiko žolę kaip pievą ir pjauna retai, kokius penkis-šešis kartus per sezoną su trimeriu, kai žolė užauga jau iki 20-30 cm aukščio, tada krituolių surinkti nereikia, ten gali ir lapai likti.
Bet jeigu mes turime sodą, kad ir aukštaūgių ar vidutinio augumo medelių, ir pomedžiuose laikome veją, ją dažnai pjauname, į savaitę kartą su vejapjove, tokiu atveju reikėtų pastoviai rinkti krituolius, surinkti lapus, juos pašalinti, kad veja neišpliktų, kad būtų graži. <...>
Kadangi lapai vienu metu nenukrenta, pastoviai krenta ir jeigu yra veja, lapus reikėtų rinkti, galima juos grėbti, galima su vejapjove, jei turi surinkimo krepšį, surinkti ir kompostuoti, krituolius, „mumijas“ surinkti, irgi į kompostą galima dėti, komposte jie pavirsta į puikią trąšą“, – kalbėjo S. Galvanauskas.
Tačiau jis nepataria sugrėbtų lapų palikti sukrautų į krūvas ant vejos – sukrautus lapus ne tik ištaršys vėjas, bet ir ėmus šilti orams veja iššus ir joje liks plikos dėmės. Jei lapus dėsime aplink augalus, čia gali įsikurti kenkėjai, o šie, žiemą ieškodami maisto, gali pakenkti ir augalų stiebams, ir šaknims.
Kada paskutinį kartą nupjauti žolę?
O paklaustas, kada paskutinį kartą reikia nupjauti žolę sode, specialistas pastebi, kad kartais tai gali tekti daryti net iki pat lapkričio vidurio:
„Veją reikia pjauti tol, kol ji auga ir tai būna paprastai iki iškrentant sniegui. Kai iškris sniegas, jau galėsime nepjauti, bet dabar atvėso, tuoj pašils ir vėl žolė augs. Drėgmės užtenka, jeigu truputėlį šilumos būna, ji vėl auga ir veją reikėtų pjauti iki pat sniego iškritimo, kol galime.“
Kai kurie nupjautą žolę naudoja kaip mulčią augalams, tačiau S. Galvanausko teigimu, rudenį nė mulčiuoti, nė mulčio palikti ant paviršiaus nereikėtų – geriausia jį įterpti į dirvą. Kaip aiškino specialistas, po žiemos ant dirvos esantis mulčias trukdo įšilti dirvai, tuomet ir pavasarinę sėją galime pradėti vėliau.
„Apie medelius kiti deda nupjautą žolę, sluoksnis būna nemenkas, bet vertėtų šį mulčio sluoksnį irgi įterpti arba sumažinti, nuimti, nes sudžiūvusioje žolėje žiemą mėgsta įsikurti pelės ir gali po to medelių net žievę apgraužti“, – pridūrė jis.
Nors daugeliui atrodo, kad atėjus rudeniui augalų laistyti nebereikia, S. Galvanauskas šį mitą išsklaido – drėgmė augalams būtina, kad šie sėkmingai peržiemotų, tad nereikėtų pamiršti laistymo:
„Labai svarbus laistymas rudenį, ypač po tokių vasarų. Pas mus dabar jau vasaros karštos, labai dažnai išdžiūsta, gruntinis vanduo žemai nukrenta, sausa dirva būna ir rudenį augalui tikrai reikia drėgmės, kad jis pasiruoštų žiemai.
Be to, atėjus žiemai ir nukritus oro temperatūrai iki minuso, šaltis džiovina augalą, jis ginasi nuo šalčio garindamas drėgmę ir jeigu dirvoje trūks drėgmės, augalas gali nukentėti nuo šalčių, nuo pirmų šalnų, o palaisčius augaliukus jie puikiai apsigina, atsparūs tampa tiek šalnoms, tiek šalčiui.“
Metas balinti medžius
Kalbėdamas apie rudeninį augalų tręšimą, specialistas pastebi, kad kai kurie naudoja turimas trąšas, nė neatsižvelgdami, kokios veikliosios medžiagos yra jų sudėtyje. Trąšos su daug azotinių medžiagų skirtos pavasariui ir pirmai vasaros pusei, tręšiantiems augalus rudenį reikia naudoti trąšas, kurios turi labai mažai azoto arba visai jo neturi, tačiau jų pagrindą sudaro kalis ir fosforas.
„Kalis ir fosforas padeda augalams pasiruošti žiemojimui, padeda sumedėti greičiau ir taip augalai geriau peržiemoja. Na, o, kaip sakiau, organinėmis trąšomis jeigu tręšiate, reikėtų organiką įterpti. Dabar, rudenį, organiką pradeda dar esant šiltai dirvai, šiltesniam orui, bakterijos, pirmuonys, grybai skaidyti, verčia organiką į mineraliką, tas vyksta lėtai, kai oras atvėsęs, bet vis tiek pagamina mineralinių medžiagų ir pavasarį augalai gali startuoti su jau iš rudens pradėtomis gaminti mineralinėmis medžiagomis“, – kalbėjo S. Galvanauskas.
Metas pasirūpinti ir vaismedžiais – neturintiems laiko pavasarį, galima imtis kaulavaisių ir sėklavaisių genėjimo darbų, pašalinti negyvas, sergančias ar per tankiai suaugusias šakas, tačiau S. Galvanauskas pabrėžia – genint negalima palikti didesnių kaip 5 centimetrų skersmens žaizdų.
O štai riešutmedžius genėti jau per vėlu – tai reikėjo atlikti pavasarį arba vasarą, tačiau auginančių vynuoges ir aktinidijas dar laukia darbai: šie augalai genimi tik nukritus lapams.
Sode augančius vaismedžius taip pat reikėtų nubalinti. Kaip pasakojo S. Galvanauskas, jis reikalingas žiemos pabaigoje, tačiau atliekamas rudenį.
„Balinimas reikalingas žiemos pabaigoje, kai dirva būna įšalusi, o dangus giedras, saulutė šviečia, įkaitina žievę ir žievė gali tiesiog išdžiūti, išdegti, atšokti nuo medienos.
Bet žiemos pabaigoje būna minusas ir labai nepatogu balinti, kartais neįmanoma to padaryti, šąla mūsų paruoštas balinimo tirpalas, todėl rudenį iki užšąlant reikėtų nubalinti kamienus, kad vėliau to nereikėtų daryti žiemą“, – aiškino VDU Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas ir pridūrė, kad pavasarinis balinimas medžių neapsaugo – jis atliekamas tik dėl grožio.
Sodinkite medžius, žieminius česnakus
Vertėtų nepamiršti ir šiltnamių – nuskinti pomidorus ir agurkus, jei šių derliaus dar yra, pašalinti visą antžeminę dalį, taip pat tvirtinimo elementus: virvutes, pagalius, kuolus išnešti ir pavasarį pakeisti kitais, nes ant jų gali būti likę ligų sukėlėjų.
„Jeigu šiltnamyje dirva „plika“, tiesiog dezinfekuojame šiltnamį ir tiek. Jeigu ant dirvos buvo dedamas mulčias, reikėtų įterpti jį į dirvą ir tada dezinfekuoti šiltnamį.
Dezinfekuojama dažnai technine siera, degina ją arba garina, bet tokiu atveju metalinės konstrukcijos nukenčia, tai galima daryti mediniam šiltnamiui. Jeigu metalinė konstrukcija, geriau vario sulfatu dezinfekuoti“, – patarė specialistas.
O štai jau iškritus sniegui, jei šiltnamis yra su pastovia danga, į vidų galima prikasti sniego, kad dirva gautų pakankamai drėgmės, kitu atveju dirva perdžiūsta ir vėl ją sudrėkinti pavasarį – sudėtinga užduotis.
Vis tik, dabar metas ne tik tvarkyti tai, kas nukritę, bet ir imtis sodinimo ir sėjos darbų. S. Galvanausko teigimu, visi lapuočiai, augantys grunte, sodinami rudenį arba pavasarį (kai jau nebeturi arba dar neturi lapų), rudenį galima sodinti ir vazonuose augančius augalus, išskyrus tuos, kurie yra jautrūs šalčiai, atvežti iš Pietų.
Darže galima sodinti žieminius česnakus ir net pasisėti ankstyvų morkų ar salotų, kad kitąmet galėtume džiaugtis ankstyvu derliumi, tačiau specialistas pataria berti maždaug 20 proc. daugiau sėklų, nes ne visos po žiemos sudygs.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Ekspertai pataria“ su S. Galvanausku rasite žemiau:
