Išlieka senųjų tradicijų fragmentai
Jaunosios paėmimas iš tėvų namų, piršlio korimas ir nuotakos vagystė – tokiomis linksmybėmis prieš keletą dešimtmečių pasižymėjo daugelis lietuviškų vestuvių. Vis dėlto, didžioji dalis pastarųjų pramogų įpareigodavo šventės svečius ne tik dalyvauti, bet ir kilnoti tauriųjų gėrimų taurę.
Agata Tom pastebi, kad šiandien jaunavedžiai mieliau linksminasi su saikingu gėrimų kiekiu.
„Jaunieji labai dažnai iš senų tradicinių vestuvių ima fragmentus ir juos pritaiko šiuolaikinėse vestuvėse. Dažniausiai rengiamas poros pasitikimas su duona, druska ir vandeniu, šeimos židinio perdavimas, jaunųjų šokis, torto pjovimas“ – pasakoja švenčių planuotoja ir koordinatorė Agata Tom.
Patiekalų įvairovė
Anksčiau vestuvių svečiai sėsdavosi prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo. Buvo norima užtikrinti, kad niekas neliktų alkanas. Šiais laikais maisto klausimas sprendžiamas kiek kitaip, bet taip pat, užtikrinami sotūs patiekalai bei nepriekaištinga estetika.
„Maisto pasirinkimas priklauso nuo jaunųjų poreikio bei šventės erdvės ar net vestuvių tematikos. Kartais pasirenkamas klasikinis variantas, kai maistas lieka ant stalų, kartais patiekalai užsakomi kiekvienam svečiui individualiai ir pastatomi tik atskiri užkandžių stalai, atskiri baro staliukai na, o kartais būna net nuo 5 iki 10 patiekalų degustacija,“ – sako A. Tom ir priduria, kad šventinio deserto tradicija beveik nekinta, tik tortą kartais pakeičia šakotis ar net maži keksiukai kiekvienam svečiui atskirai, žinoma, pasitaiko ir netradicinių variantų, kaip vaflių tortai ar arbūzai.
Šventė vyksta pačiose įvairiausiose vietose
Jaunieji nevengia įdomių avantiūrų, todėl vestuvių ceremonijas ryžtasi rengti ne tik patogiose, maloniose ar sentimentaliose vietose, bet ir visiškai vestuvėms nepritaikytose.
„Viskas priklauso nuo jaunųjų vizijos ir pasitikėjimo mumis, tuomet mes kuriame vestuvių šventės arba koncepcijos meną ir atitinkamai pritaikome pasirinktas erdves . Kiekviena šventė įsimenama, bet labiausiai mano atmintyje įstrigusi Birštono vaikų stovyklavietė, kurioje jaunieji nusprendė surengti savo vestuves. Renginio metu buvo sukurtas vestuvių festivalis – grojo įvairūs atlikėjai, svečiai valgė stovykloje gaminamą maistą, nuotraukos buvo daromos ant šieno kupetos, o tortas pjaustomas su benzininiu pjūklu ir apgyvendinti nameliuose su lovomis, kurios pritaikytos vaikams“ – šypsosi pašnekovė.
Išbando alternatyvias ceremonijas
Nors anksčiau vestuvių be bažnyčios ir metrikacijos biuro ar pagoniškos vietos neįsivaizdavo nei viena pora, tačiau pasak A. Tom šiais laikais, ceremonijos nevaržomos jokių standartų.
„Šiandien jaunieji atsižvelgia į tikėjimą, norus bei į savo kilmę. Dažnai turime mišrių porų, kai įregistruoti santuoką nori iš užsienio atvykę lietuviai su kitatautėmis antrosiomis pusėmis.
„Šiais laikais jaunieji atsižvelgia į tikėjimą, norus bei į savo kilmę. Dažnai turime mišrių porų, kai įregistruoti santuoką nori iš užsienio atvykę lietuviai su kitatautėmis antrosiomis pusėmis. Tokiais atvejais susiduriama su ilgu dokumentų tvarkymu, tad taupydami laiką jaunieji renkasi alternatyvias ceremonijas, o oficialiai santuoką registruoja šalyje, kurioje gyvena arba jau po šventės dienos,“ – dalijasi specialistė ir priduria, kad tie kurie neturi poreikio rinktis maldos namus, šventės dienai mėgsta rinktis personalizuotą ceremoniją, kai individualiai sukurtą tuoktuvių programą veda imituotas ceremonmeistris.
