Vakar buvo minima Pasaulinė AIDS diena ir tarptautinė diena, skirta informuoti apie AIDS pandemiją, kurią sukelia ŽIV infekcijos plitimas. Ankstyvieji ligos simptomai pirmiausia pastebimi burnoje.
Kiti būdingi simptomai yra karščiavimas, šaltkrėtis, bėrimas, raumenų ir gerklės skausmas, nuovargis, patinę limfmazgiai ir opos burnoje, rašo express.co.uk.
Burnoje atsiranda opos
Žmonėms, sergantiems žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), burnoje atsiranda opos, nes virusas susilpnina imuninę sistemą, todėl organizmas sunkiai kovoja su infekcijomis. Burnos opos paveikia nuo 70 iki 90% žmonių, užsikrėtusių ŽIV.
Tiesą sakant, įvairios žaizdos, apnašos, pažeidimai ir opos, kurios dažniausiai pastebimos ŽIV užsikrėtusiems žmonėms, gali būti ankstyvas infekcijos požymis.
Žmonės, sergantys ŽIV, dažniau susiduria su burnos sveikatos problemomis, nes virusas gali susilpninti imuninę sistemą, o tai apsunkina kovą su infekcija. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, maždaug 40–50% ŽIV užsikrėtusių žmonių turi kokią nors burnos infekciją, sukeliančią burnos komplikacijas, įskaitant opas.
Burnos opos gali būti skausmingos ir apsunkinti valgymą, rijimą ir vaistų vartojimą.
Kuo skiriasi AIDS ir ŽIV?
ŽIV priklauso virusų grupei, vadinamai retrovirusais. ŽIV atakuoja baltuosius kraujo kūnelius imuninėje sistemoje, o šios ląstelės lieka užkrėstos visą likusį gyvenimą. Negydomas ŽIV išsivysto į AIDS.
AIDS yra bendras terminas ligoms, kurios atsiranda dėl kelerius metus negydomos ŽIV infekcijos, kai imuninė sistema tampa labai pažeista ir negali atsispirti infekcijoms. Ligos ir simptomai kiekvienam AIDS sergančiam asmeniui būna skirtingi, tačiau jie gali apimti gyvybei pavojingas infekcijas ir vėžį.
ŽIV galima užsikrėsti kontaktuojant su užkrėstu krauju, sperma ar makšties skysčiais. Dauguma žmonių užsikrečia virusu per nesaugius lytinius santykius su ŽIV užsikrėtusiu žmogumi. Dėl medicinos pažangos gydymo srityje ŽIV diagnozė nebėra mirties nuosprendis ir virusu užsikrėtę žmonės gali gyventi normalų ir sveiką gyvenimą.
