Gal priklausomai kas tam zmogui.. nuo ko jis mirsta. Tarkim vezys- Tada reikia zmogui suteikt vilti, kad ir kaip atrodo kitiems.. jai zmogus praranda tikejima- jis pasiduoda greiciau.. jai tarkim alkoholis- teko ne karta pasakyt..Arba susiimi , Arba dienas skaiciuoji.. va sitoj vietoj Arba zmogus priima Teisybe ir susiima, Arba isizeidzia ir Tada jau gimines skaiciuoja dienas..
kiekvienas atvejis labai skiriasi..( nekalbu apie nelaimingus atvejus bei senatve)

Blogas, žiaurus straipsnis

Tiesa

Dėl tokių slaugytojų ir medikų žmonės miršta greičiau, nes savo tokiu pokalbiu užmuša žmogų pirmiausiai psichologiškai, o po to žmogus žiūri į vieną tašką ir miršta jo kūnas.

Geras straipsnis. Reikia visada ligoniui pasakyti tiesą. Tai dorybė. Yra kelios priežastys, dėl ko ligonis nenori girdėti jog mirs. Pirma priežastis baimė. Antra priežastis egoizmas. Trečia priežastis, menka savimonė. Aš mačiau daug mirštančių žmonių. Dievas man davė jutimą, kurio pagalba prieš kurį laiką žinau jog žmogus mirs fiziologine mirtimi. Tai ne pirma mirtis. Pirma numiršta astraliniai kūnai. Paskutiniai iš jų turi kvapą. Aš tą kvapą užuodžiu. Žmonės neturintys karminių skolų, miršta lengvai. Jie jaučia visas astralū mirtis. Ir kai miršta paskutinis, jie jaučia išeinančią gyvybės energiją. Kai kurie tiesiog nusiprausia, persirengia mirties rūbais ir numiršta. Sunkiai miršta tie, kuriems neatleistos jų klaidos. Tie kurie suprato, kad gyveno nedorai, bet taip gyveno. Baimė, ir egoizmas, jiems trukdo ramiai numirti

Eilinis supistas vertimas iš kažkokios svetimos kalbos

Keistokai parasytas straipsnis....
Dirbu"šioj virtuvej",ir praktika kitokia.
Kiekvienas žmogiukas"per slekstį"perlipa savaip.Ir tikrai ne žvilgnis yra esmė...Kiekvienas skirtingai,unikaliai....kaip atejimas vadinamas stebuklu...taip ir isejimai buna unikalūs...nevienodi.

beje

Visi anksčiau ar vėliau numirsim,nereikia pernelyg sureikšminti kažkokios slaugės nuomonės. Žmonės prisigalvoja visokių nesąmonių apie pomirtinį gyvenimą,rojų,pragarą,kliedi sunkiai sirgdami, mato visokias haliucinacijas. Niekas iš tikrųjų nežino kaip ten yra ištiesų. Mažiau galvokit apie mirtį, jinai ir taip ateis pas kiekvieną iš mūsų, vieniem lengvesnė, kitiems teks dar ir pasikaitinti prieš paliekant šį pasaulį. Vieniem likimas lėmė ilgą ir laimingą gyvenimą, kitiems trumpą ir nelengvą,daug kas priklauso ir nuo paties žmogaus, bet daug ką lemia ir paprasčiausia sėkmė ar nesėkmė,ligos,nelaimingi atsitikimai......Žmogaus gyvenimas yra neįkainojama vertybe, ir labai brangi.

Visada reikia suprasti, kad mes sioj zemej tik laikini svečiai. Anksčiau ar veliau tas nutiks kiekvienam, o sužinojus kad liko nedaug gyventi dar labiau mylėčiau savo artimus zmones ir dėkočiau dievui uz kiekvieną dieną