Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gražutės regioninio parko ekologams Lietuvos miškuose pavyko aptikti saugomą, į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktą neįprastos išvaizdos grybą – piestinį pirštūnį. Gamtos mylėtojų prašoma radus jį miške pranešti specialistams, nes taip galite prisidėti prie jo apsaugos.

Gražutės regioninio parko ekologams Lietuvos miškuose pavyko aptikti saugomą, į Lietuvos Raudonąją knygą įtrauktą neįprastos išvaizdos grybą – piestinį pirštūnį. Gamtos mylėtojų prašoma radus jį miške pranešti specialistams, nes taip galite prisidėti prie jo apsaugos.

REKLAMA

Apie įspūdingą radinį socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Aptikus šį grybą prašo pranešti

Piestinis pirštūnis (lot. Clavariadelphus pistillaris) aptinkamas nedaugelyje šalies vietų – kaip pranešama, yra žinoma 20 jo radaviečių, o pastaraisiais metais jį rasti pavyksta vis ečiau.

REKLAMA
REKLAMA

Šį neįprastai atrodantį grybą galima pamatyti vasaros pabaigoje ir rudenį, specialistai dalijasi, kokiose vietose jie auga dažniausiai ir prašo šį keistą grybą aptikus gamtoje nelikti abejingais ir pranešti.

REKLAMA

„Gražutės regioniniame parke ekologai aptiko šį retą keistuolį. Tai – piestinis pirštūnis (Clavariadelphus pistillaris), – Lietuvos Raudonosios knygos, saugoma, pažeidžiama rūšis.

Nedidelę piestinių pirštūnių populiaciją ASTD ekologai rado nustatydami vienos iš teritorijų apsaugos tikslus.

Lietuvoje žinoma tik dvidešimt radaviečių, kurių didžioji dalis aptiktos iki 2007 metų, o pastaraisiais metais – tik keturios naujos pirštūnių radavietės.

REKLAMA
REKLAMA

Grybas yra kuokos pavidalo, nesišakoja, su išilginėmis raukšlėmis ir klostėmis, užauga iki 6–20 cm, jaunas būna šviesiai gelsvas, su violetiniu atspalviu koto apačioje, senesni vaisiakūniai rudai rausvi su balkšva apnaša. Jis – gana minkštas, perpjovus baltas, vėliau tampa violetiškai rudas.

Piestinių pirštūnių vaisiakūniai vienmečiai, išauga pavieniui ar gausiomis grupėmis vasaros pabaigoje ir rudenį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai – mikorizinis grybas, auga ąžuolų, liepų, drebulių lapuotynuose, kur stora samanų danga, ir yra eglių. Šie grybai mėgsta kalkingą dirvožemį.

Didžiausią grėsmę grybui kelia tinkamų buveinių, – senų plačialapių miškų su ąžuolais, liepomis, drebulėmis kirtimas ir storos samanų dangos bei paklotės suardymas vykdant miškotvarkos darbus.

REKLAMA

Pagrindinė apsaugos priemonė – nevykdyti ūkinės veiklos grybui augti tinkamose buveinėse.

Nors grybą lengva atpažinti, jį sunku pastebėti.

Labai prašome, jei miške rasite šį grybą, praneškite ASTD ekologams. Prisidėkite prie unikalaus grybo apsaugos. Kontaktai – komentare

Renata Ulinskienė, ASTD biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė

Renatos Ulinskienės nuotraukos“, – dalijosi Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.

REKLAMA
Pamatę tai - sukluskite
Pamatę tai - sukluskite
Einu per mišką, girdžiu - tamsu. Pauostau - devynios
Einu per mišką, suklusau. Kažkas agrastais pakvipo, žiuriu žirafa dviratį mezga.
o neteksiu žado, bėgsiu neatsigręždamas ir skubiai įspėsiu visus. Kiti to net nežino.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų