Žinią apie Kristinos netektį patvirtino ir jos mama Alvyda, kuri metų pradžioje dalijosi Kristinos istorija.
Nėštumo metu aptiko guzelį
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Kristina laukėsi trečiojo vaiko, kai krūtyje atsirado skausmingas guzelis. Dėl to ji nedelsdama kreipėsi į medikus, jai buvo atlikta biopsija ir birželio 6 dieną moteris sulaukė skambučio, kurio metu kitame laido gale esantis medikas pranešė, kad Kristinai vėžys.
Moteris buvo nedelsiant išsiųsta į Kauno klinikas apžiūrai pas onkologą, kuris rekomendavo operaciją. Už kelių dienų ji buvo atlikta Kauno klinikose.
„Po operacijos buvo sukviestas gydytojų konsiliumas, kurio metu buvo rekomenduojama chemoterapija, su galimybe atidėti po gimdymo. Kito gydymo nebuvo, tik Kristina pati gėrė natūralius vitaminus C ir mineralus – magnį ir seleną. Pradėjo sveikiau maitintis – atsisakė pridėtinio cukraus, baltų miltų, mėsos“, – pasakoja Kristinos mama Alvyda.
Kadangi vėliau Kristina maitino kūdikėlį, ji bandė alternatyvius gydymo būdus – lankėsi Vilniuje pas žinomą fitoterapijos gydytoją Juozą Ruolią, gėrė jo nurodytas žoleles ir įvairius natūralius jo rekomenduotus papildus. Lankė jogos užsiėmimus, bėgiojo. Nuolat darėsi kraujo tyrimus ir krūties echoskopiją. Tyrimai būdavo geri.
Atsirado antras guzelis
Nors atrodė, kad liga traukiasi, tačiau beveik po metų – 2018 metų gegužę, Kristinos rankoje, šiek tiek toliau nuo pažasties, atsirado nedidelis guzelis. Ji nedelsdama vėl kreipėsi į Klaipėdos universitetinę ligoninę.
„Onkologas-chirurgas išoperavo, tik nuskausminęs tą vietą, ir Kristina tą pačią dieną grįžo namo. Po laboratorinių tyrimų pranešė, kad yra piktybinių ląstelių“, – pasakojo Alvyda.
Kristina nusprendė šįkart rinktis tradicinį gydymą chemoterapija, spinduline terapija ir hormoninį gydymą, kuomet kartą per mėnesį suleidžiami hormonai ir kasdien vartojami harmoniniai preparatai. Taip pat ji visiškai atsisakė bet kokios alternatyvios medicinos pagalbos.
„Kristina šiaip laikėsi didvyriškai, pati važinėdavo su automobiliu visoms procedūroms. Po antros ar trečios chemoterapijos jai prastėjo kraujo rodikliai ir turėdavo vartoti kažkokius vaistus, nuo kurių būdavo labai bloga, silpna, kelias dienas sunkiai vaikščiodavo.
Aš buvau vienintelė prieš šitą gydymą, o ypač hormonų terapiją, todėl man buvo sunku su tuo susitaikyti, bet juk suaugęs žmogus... Kristinos gydymo metu likdavau su mažyliu aš. Ir dabar akyse stovi toks jaudinantis vaizdas.
Mažiukas buvo labai prie mamos prisirišęs, tai jis nubusdavo kartu su mama. Jis visus išlydi – mamą į ligoninę, tėtį į darbą, sesę į vieną mokyklą, brolį – į kitą, jie skirtingu laiku visi išvažiuodavo, mažiukas ilgai stovėdavo į stiklą įrėmęs galvytę – neverkdavo, tik labai liūdnas.
Jam dar trūko iki 1 metukų mėnesio ar dviejų. Paimdavau aš jį, pastatydavau prie lango ir taip padėjęs ant palangės galvytę liūdnas dar rymojo apie pusvalandį. Aš susitaikiau ir buvau pakankamai stipri. Pasaulis gražus jau vis vien nebeatrodė“, – sakė Kristinos mama Alvyda.
Kristina radioterapiją ištvėrė ganėtinai gerai ir po švitinimo net eidavo į šokių repeticijas ir pradėjo šokti Nevarėnų kultūros centro šiuolaikinio šokio moterų kolektyve.
2019 metais atrodė, kad gydymas pavyko – moteris jautėsi gerai, o, pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, grįžo ir į darbą.
Gydytoja nieko neprognozavo
„2020 metais pavasariop man Kristina pradėjo nebepatikti. Atrodė pavargusi. Savaitgaliais pradėjo skaudėti dešinę koją, kilo temperatūra. Pradėjo darytis tyrimus. Nežinau, kaip tas tyrimas vadinasi, bet po jo negalima 2 paras būti su žmonėmis. Tada ji apsigyveno mano sesers tuščiame bute. Man nieko nesakė, aš nieko nežinojau...
Buvo 2020 m. rugpjūčio 18 d., kai Kristina man paskambino ir paklausė „Ar aš viena esu namuose?“. Nerimas nusmelkė, kad čia jau kažkas negerai... Ją atvežė bendradarbis tiesiai iš darbo pas mane, nors darbo laikas nebuvo pasibaigęs. „Jau kažkas negerai“, – pasakiau. „Metastazės kepenyse. Mama, ką darom?“. Aišku, man žemė išslydo iš po kojų, tą akimirką norėjau mirti... Priėmėme sprendimą, kad kažką darome“, – tą akimirką atsiminė Alvyda.
Pirmiausiai Kristina kreipėsi į savo gydytoją Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, tačiau gydytoja galėjo tik patvirtinti, kad vėžys atsinaujino ir jis apėmęs kepenis. Be to, neaiškūs dariniai yra ir jos kauluose. Gydytoja siūlė taikyti chemiją – daug chemijos ir palaikomąją chemiją, nors Kristinai dar nebuvo pasibaigęs antrąjį kartą paskirtas hormoninis gydymas.
„Gydytoja sakė: „Mes taikėme tau neteisingą gydymą, nes neteisingai buvo nustatyta krūties vėžio kilmė. Dar neturėjome aparatūros tokios, o dabar nustatyta, kad tavo vėžys yra genetinis“. Prognozuoti ji nieko neprognozavo“, – sakė Alvyda.
Tačiau tąkart Kristina pabūgo gydytojos pasiūlyto gydymo.
„Pirmiausia išvažiavo į Jūrmalos bado kliniką, detoksikuoti organizmą (tam gydytoja pritarė), chemiją vis nukėlinėjo – bijojo. Tyrimus darėsi, pas gydytoją lankėsi. Tyrimai buvo šiaip sau. Grįžusi iš Latvijos, susirado internete Kauno natūraliosios medicinos centrą, užsiregistravo pas gydytoją hemopatę Aivą Vaivarienę vitamino C injekcijoms.
Ji surašė jai dietą – valgo tik daržoves, kai kuriuos grūdus, riešutus, retkarčiais žuvis iš savo tvenkinio ir šiek tiek vištienos krūtinėlės. Daržovės tik iš savo daržo be trąšų, purškalų ir miško žolės, grybai, uogos. Naudoja kanapių aliejų, leidžiasi amalą ir daug brangių stiprių papildų. Spalio pradžioje vyko į dvasinio mokymo stovyklą. Vėl atgavo energiją, pražydo gyvenimui, o tyrimų rezultatai buvo puikūs. Kepenyse išliko nepakitusi situacija.
Gydytoja Aiva V. jai iš pirmo susitikimo rekomendavo vykti gydymui į Vokietiją Hanoverį, kur taikomas hiperterminis gydymas. Atidėliojo, nes tam reikia 20 000 eurų. Reikalingų gydymui neturėjome“, – pasakojo Kristinos mama.
Laukti nebegalėjo
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje – gruodžio pradžioje Kristinai pradėjo prastėti savijauta ir sugrįžo kojos skausmas. Kartu su tuo prasidėjo depresija – moteris pasidarė irzli ir viskam abejinga. Nauji tyrimai parodė, kad vėžinių ląstelių kiekis organizme žymiai padidėjo.
„Pakeitus vaistus, vėl per visas didžiąsias metų šventes ji buvo žvali ir be skausmų. Po Naujųjų, apie sausio 4 dieną, vėl prasidėjo kojų skausmai, tinimas kojose, skysčių kaupimasis ant kepenų ir pilvaplėvėje, skausmas virškinamajame trakte ir silpnumas. Vėžio žymens parodymai jau po paskutiniųjų šios savaitės tyrimų – labai pakilę. Gydytoja Aiva V. kuo skubiau liepė vykti į Vokietiją – laukti nebegalima“, – jautriai sakė Alvyda.
Moteris pasakojo, kad nors Kristinos vyras stengiasi laikytis, tačiau jai teko matyti jį verkiantį, vyriausia dukra sukosi ne tik pamokose, tačiau ir namų ruošoje.
„Mažiukas, tai linksmas vaikas, jis nieko dar nesupranta... Jį labiausiai dabar žavi sniegas. Tai ir laukia, kada aš ateisiu su juo pramogauti po gamtą, nes daugiau kaip ir nebėra kam... Visi turi atlikti savo ir šeimos pareigas.
Šiandien ir Kristina, ir aš, ir mano sesės verkiame nuo žmonių gerumo ir nesusikaupiame net padėkoti, kaip atrasti tokius žodžius ir kaip jiems visiems padėkoti. <...> Kas labiausiai jaudina – aš savo sąskaitoje radau 2,48 eurus ir 3 eurus – tikriausiai žmogus atidavė viską, ką turėjo nepažįstamai moteriai, nors vietoj to būtų galėjęs sau kažką nusipirkti. Žmonių gerumas jaudina“, – sakė Alvyda.
