Sodininkas, „Audėjų sodai“ ūkio savininkas Robertas Audėjus naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kaip tinkamai genėti vaismedžius, ką būtina žinoti ir kokių klaidų nekartoti, jei norite, kad medžiai būtų stiprūs ir vestų gerą derlių.
Geriausias laikas genėti medžius
R. Audėjus pabrėžia – norint gero rezultato, vaismedžius reikia genėti kasmet, tik ne ką mažiau svarbu, kaip tai darysite. Paklaustas, kada geriausias laikas genėti, sodininkas pasakojo, kad obelis, kriaušes galima genėti anksčiau – ankstyvą pavasarį, jei žiema tokia, kaip šiemet, darbus buvo galima pradėti ir antroje vasario pusėje.
„Su kaulavaisių genėjimu galima ir balandžio mėnesio palaukti. Nebus blogai, jeigu genėsime ir anksčiau, bet geriau, kad genint nebūtų didelių šalčių. Praėjus žiemos šalčiams jau galima genėti, bet reikia žiūrėti prognozes, kad oras būtų sausesnis, nelytų. Jei lyja ir kyla temperatūra, užsikrėtimo rizika yra didesnė“, – aiškino R. Audėjus.
Jis pastebi, kad nors vaismedžius galima genėti iki pat žydėjimo, kuo vėliau genima, tuo silpniau auga medis. Vaismedžiai genimi siekiant išlaikyti balansą tarp auginimo ir derėjimo:
„Be genėjimo kartais medžiai dera, dera ir paskui net nustoja augti arba vienais metais dera, kitais nedera. Viskas dėl to, kad yra negenima. O kai genima, truputį pasimažina ir vaisinių šakelių, derlius būna šiek tiek mažesnis, bet jis kokybiškesnis ir kitais metais nepramečiuoja arba mažiau pramečiuoja, medis taip pat nenustoja augti.“
Dar prieš pradedant genėjimą svarbu pasirinkti tinkamus įrankius. Sodininkams mėgėjams nebūtini profesionalūs įrankiai, tačiau renkantis pjūklą jis turi būti skirtas genėjimui, nes sauso medžio pjovimui skirtas pjūklas netiks. Pašnekovas priduria, kad renkantis ir pjūklą, ir sekatorių, sumokėjus brangiau turėsite geresnį įrankį, tačiau rinkitės tokius, kurie atitiktų jūsų poreikius.
Įrankiai turi būti aštrūs ir itin svarbu – švarūs. Prieš pereinant nuo vieno medžio prie kito, R. Audėjus rekomenduoja dezinfekuoti įrankius dezinfekciniu skysčiu, taip pat juos reikėtų dezinfekuoti ir po ligoto medžio genėjimo.
Patarė, kaip tinkamai genėti vaismedžius
Pasakodamas apie genėjimą, sodininkas išskiria, kad viskas priklauso nuo to, ar tai jau senas, tvirtas medis, ar nauji sodinukai. Pastarieji dabar dažniausiai skiepijami į žemaūgius arba pusiau žemaūgius poskiepius, medeliai būna nedideli, tad svarbiausia tinkamai formuoti medį.
„Rekomenduojama genėti verpstės forma, medelis turi atrodyti kaip eglutė – tiesus liemuo, per vidurį centras, o visos šakelės idealiu atveju turėtų nežymiai kilti į viršų arba būti horizontalios, atsišakoti.
Jeigu formuojama kaip eglutė, viršuje paliekamos mažesnės šakelės, apačioje gali būti ir stambesnės šakos. Viskas priklauso nuo augumo ir kiek vietos turima. Tada ir medis būna patogus prižiūrėti, skinti vaisius, ir genint eglutės forma saulės gauna visos šakos – ir apatinės, ir viršutinės“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad saulė reikalinga ne tik derėjimui – šviesos negaunančios šakos apmiršta.
Seni didelio augumo vaismedžiai, pavyzdžiui, obelys ar kriaušės, jei negenimos, dažnai būna itin aukštos, tad sodininkas pirmiausia pataria augalą susižeminti, kad būtų patogu jį prižiūrėti ir skinti derlių.
„Jeigu obelys, kriaušės ar slyvos, kaulavaisiai jau yra dideli, pirmiausia reikia medį apžiūrėti, ar yra sužeistų, ligotų ar išdžiūvusių šakų. Paprastai, jeigu medis labai aukštas, gyvos šakelės yra tik iš kraštų ir viršuje, o vidus yra nudžiūvęs ar pusiau apmiręs.
Jeigu medis nebuvo genėtas ilgą laiką, reikėtų pasidaryti naują lajos skeletą – apžiūrėti, kad pagrindinės šakos nedengtų kitos, jei dengia pašalinti, šakas, kurios pradeda eiti į vieną pusę ir paskui grįžta per medžio centrą ir nueina į kitą pusę, taip pat reikia šalinti.
Šalinti reikia tokias šakas, kurios atsišakoja smailiu kampu – jeigu, pavyzdžiui, nuo kamieno šaka atsišakoja smailiu kampu, ji gali išlūžti, nes kuo didesnis kampas, tuo šakų suaugimas su kamienu yra tvirtesnis.
Tačiau net jeigu ir ne nuo kamieno šaka atsišakoja smailiu kampu, pasidaro dvi šakos, vieną reikėtų šalinti, nes ji trukdo, šaka neturi vietos apaugti naujais ūgliukais, naujomis vaisinėmis šakelėmis.
Ir šakelės, kurios yra kaip šakos pratęsimas, idealiu atveju turėtų kilti į viršų, tarkim, 45 laipsnių kampu ar net horizontaliai, bet šakelė turi kilti į viršų, nes jei ji nusileidžia žemyn, apmiršta, užtamsina tai, kas yra apačioje – visas šakas, kurios dengia kitas, reikia šalinti“, – patarimais dalijosi R. Audėjus.
Nekartokite šių klaidų
Pasiteiravus, ar po genėjimo likusias žaizdas reikėtų kuo nors užtepti ar užpurkšti, sodininkas pastebi: „Senovinis riebus sodo tepalas nėra labai geras, jo nerekomenduoju ir jau daug kas pastebėjo, kad jis kartais netgi trukdo užgyti žaizdoms.
Geriau rinktis purškiamą sodo tepalą, kuris neriebus – jis kiek brangesnis, bet daug geresnis. O užtepimas ar užpurškimas reikalingas, nes kol žaizda neapdžiūvusi, nepradėjo iš naujo apauginėti žieve, kyla didesnė ligų rizika.“
Imantis vaismedžių genėjimo svarbu žinoti ne tik, ką ir kaip daryti, bet ir ko nedaryti, nes siekdami naudos galite padaryti sau meškos paslaugą.
Kaip vieną dažniausių klaidų R. Audėjus įvardija genėjimo metu paliekamus nedidelius, sprindžio ar penkių centimetrų ilgio kelmukus – jie neužgyja ir juos būtina pašalinti, kad medis galėtų užsigydyti žaizdas.
„Žmonės taip pat kartais labai gaili šakų, palieka jas tankias, bet rezultatas būna toks, kad jeigu viena šaka dengia kitą, apatinė apmiršta ir nedera. Atrodo, kad jei paliksi daugiau šakų, bus geresnis rezultatas, bet taip nėra“, – pridūrė pašnekovas.
Be to, po intensyvaus genėjimo vasarą ima sparčiai augti nauji ūgliai. Juos pamatę žmonės neretai pagalvoja, kad po genėjimo viskas pasidarė tik blogiau, tačiau tai kaip tik geras ženklas, rodantis, kad medis gyvybingas ir geba atsinaujinti.
„Didžiausius vertikaliai augančius ūglius reikia pašalinti, o silpnesnius, augančius labiau horizontaliai, palikti. Reikia žiūrėti, kad šakelių nebūtų labai tankiai ir jos turėtų erdvės augimui.
Kur nėra horizontalių ūglių, galima palikti iki sprindžio dydžio sutrumpintus vertikalius ūglius. Šie kitais metais pradės šakotis ir galima bus pasirinkti mažesnes trumpesnes šakeles, o į viršų augančias vėl pašalinti“, – pasakojo sodininkas.
Dalį ūglių galima iškirpti ne iki galo, paliekant 1-2 centimetrus – iš jų gali išaugti smulkios vaisinės šakelės, tačiau nepašalinus didelių ūglių (vilkūglių), šie ims stipriai augti ir užgoš viską, kas yra žemiau jų.
Taip pat, kaip teigė R. Audėjus, norint, kad kažkur ūglis augtų stipriau ir pavirstų į didesnę šaką, jį reikia patrumpinti trečdaliu, o kur nėra vietos didesnėms šakoms, trumpų ūglių trumpinti nereikia – jie pavirs vaisinėmis šakelėmis.
