Kauno apskrityje gyvenantis žolininkas Bernedinas Marčius pirmiausia rekomenduoja prisirinkti gauromečio lapelių ir žiedų. Ypač naudingas žydintis gaurometis, tad kol jis žydi, galima rinkti.
„Gauromečio lapai padeda virškinimui, reguliuoja cukrų sergantiems cukriniu diabetu, padeda nuo galvos skausmo, migrenos, nerimo. Geriausia gerti fermentuotą arbatą, nes lapai turi nuodingų alkaloidų, o fermentuoti lapeliai jų neturi, tad jų vertė didelė“, – pasakoja jis.
Kaip fermentuoti gaurometį? „Lapai ir žiedeliai nuskabomi, dedami į molinį ąsotį, sudėję užspaudžiame juos raudonu akmeniu. Tas protėvių akmuo skleidžia papildomą energiją. Suspaustus lapelius laikome penkias paras. Po penkių parų jų kvapas tampa panašus į siloso, spalva – geltona. Tada juos sudedame ant ištiestos drobės, vis pavartydami laikome, kol sudžiūva. Turime puikią fermentuotą gauromečio arbatą. Ši arbata ne tik labai naudinga, bet ir skani, tinkama pavaišinti svečią, tikras gamtos stebuklas“, – pataria B.Marčius.
Gaurometį itin vertina ir vaistininkas-žolininkas Marius Lasinskas. Tai, pasak jo, yra pirmas vaistas ir nuo nervingumo, ir nuo per didelio rūgštingumo. „Jei, pavyzdžiui, privalgai vyšnių ir sukyla rūgštys – gerk gauromečio arbatą“, – pataria jis.
Ramunėlės tiks visur
Gydytoja natūropatė Zofija Tikuišienė visiems pataria prisirinkti garšvų, dilgėlių, kiaulpienių, kraujažolių. „O jei į mišinį įdėsime ramunėlių, bus dar geriau, nes ramunėlės labai universalios, jos tarsi sujungia visus augalus. Jei nežinai, ką įdėjai, ir dar įdėsi ramunėlių, jos sutvarkys tą mišinį, kad būtų tau naudingas. Gerdami arbatą įsiklausykime į save, pajuskime, kaip ji veikia. Arbatą galima be baimės pagerti vieną savaitę“, – pataria natūropatė.
Ši arbata, kurioje gausu polifenolių, Z.Tikuišienės žodžiais, turi platų veikimą. Ji valo kraują, padeda sąnariams, pagerina kepenų, inkstų funkciją, turi priešuždegiminį poveikį.
Vis dėlto ji perspėja be atodairos vaistažolių arbatomis nepiktnaudžiauti. Turintiesiems kokių sveikatos bėdų dėl vaistažolių vartojimo derėtų pasikonsultuoti su specialistu. Netinkamai vartojamos vaistažolės gali ne padėti, o pakenkti.
O besibaiminantiems šaltuoju metų laiku tykančių virusų gydytoja natūropatė siūlo atkreipti dėmesį į juodąjį šeivamedį. Tai esąs vienintelis vaistinis augalas, kuris turi specifinių medžiagų, veikiančių virusus, tad jis gali padėti kovoti ir su koronavirusu.
„Jei nespėsite prisirinkti juodojo šeivamedžio žiedų, rinkite uogas – kramtykite šviežias ar džiovintas. Bet jei valgysite nesunokusias – galima apsinuodyti. Netinka vartoti ir lapus“, – antrina vaistininkas-žolininkas M.Lasinskas.
Avižos – ir maistas, ir vaistas
„Avižos yra pats pigiausias senovinis vaistas“, – sako žolininkas Ramūnas Daugelavičius, pirmiausia rekomenduojantis visiems prisirinkti būtent šio augalo sėklų. Itin vertingos esančios pieninės brandos avižos, kurias paspaudus išteka skysta masė. Avižos kartu su sukatžolėmis naudingos nerimastingiems, nuo nemigos kenčiantiems žmonėms.
„Nemiga ir nerimas gali būti susiję su medžiagų apykaitos, lėtiniu virškinimo sutrikimu arba mitybos trūkumu, netinkamu gyvenimo būdu. Medžiagų apykaitos sutrikimai yra daugelio dalykų pasekmė. Ir tai, kas teigiamai veikia medžiagų apykaitą, gali teigiamai veikti ir miegą, ir emocinę būseną. Pavyzdžiui, visi žinome, jog ko nors netinkamo pavalgius nuotaika pagenda“, – aiškina Anykščių žoliautojas.
Jis primena, kad mūsų tėvai, seneliai, proseneliai gamindavo nemažai patiekalų iš avižų: gėrė avižų kisielių, į daugelį patiekalų įberdavo avižų miltų. „Avižos, valgomos kaip maistas, kartu yra ir vaistas“, – sako jis.
Avižų arbatą R.Daugelavičius pataria pastiprinti ir jos veikimą papildyti sukatžole, kuri daro teigiamą poveikį širdžiai ir kraujotakai. O juk nerimas bei nemiga dažnai neigiamai veikia šią sistemą.
„Avižas sumaišius su sukatžole, poveikis prasiplečia. Sukatžolė ramina širdį. Tas derinys labai tinkamas tulžies tipo žmogui. Jei žmogus rausva oda, jis linkęs greit užsidegti, karštakošis, ūmus – jo širdis kenčia nuo vidinės ugnies. Avižos šaldo perteklinę ugnį, sukatžolė ramina. O stambių, kresnų, gleivių tipo žmonių silpnoji vieta – medžiagų apykaita. Tad pagerinti medžiagų apykaitą jiems – pirmaeilis dalykas. Nutukimas perkrauna širdį – taigi ir jiems padės avižos bei sukatžolės.“
Tas apynio kartumas…
Rugpjūtį ir rugsėjį pribręsta migdančių bei slopinančių savybių bei moteriškų fitohormonų turintys apyniai. R.Daugelavičius siūlo prisirinkti jų, nes tai labai vertingas augalas. Ir nereikia bijoti kartumo – tiek apynio, tiek augalų šaknų kartumynai gerina virškinimą, degina riebalus, taip pat lipidus, kurie nusėda ant kraujagyslių sienelių, taigi veikia medžiagų apykaitą, švarina kraujagysles.
„Kartumynų turi būti maiste bei arbatose. Jei labai kartu, galima praskiesti, daryti silpnesnes arbatas. Ne stiprumas daro poveikį, bet gėrimo reguliarumas: arbata veiks stipriau, jei jos pagersite reguliariai, o ne vienąkart išgersite puodelį labai karčios arbatos. Apynių kartumą galima sušvelninti maišant juos su melisa, su ramunėlėmis“, – pasakoja žolininkas.
Jei kankina nemiga, puodelį apynių arbatos jis siūlo išgerti likus pusvalandžiui ar valandai iki miego, kad išgerti skysčiai naktį nevarytų į tualetą.
Apynį, kaip ir melisą, levandas, ramunėles, jis pataria panaudoti ne tik arbatai, bet ir vonioms bei kojų vonelėms. Prisileiskite vonią (ar vonelę) šilto vandens, atskirai užsiplikykite stipraus ramunėlių, melisos arba levandų antpilo ir nukošę supilkite jį į vonią. Kvapnūs augalai suteiks ramybės, pašalins nerimą, įtampą, stresą.
Iš šių kvapniųjų žolelių galime pasidaryti ir raminančių pagalvėlių – tiesiog džiovintų žolelių reikia įdėti į pagalvę.
R.Daugelavičius pamini ir lipiką, kuris jau pradėjo žydėti – šis augalas valo limfą. Tik kad augalas turėtų poveikį, gerti jo arbatą jis pataria 10 dienų, kasdien po puodelį.
Ne tik žiedai, bet ir žievė
M. Lasinskas siūlo žiemai pasirūpinti ne tik šeivamedžio žiedais ar uogomis, bet ir liepų žiedais: „Pasidarykime mišinuką iš šeivamedžio ir liepžiedžių, lygiomis dalimis. Tai geriausias senoviškas receptas nuo peršalimo, slogos, kitų virusinių negalavimų. Liepa turi daug gleivių, tad ne tik padeda nuo temperatūros, bet ir ramina, galima jos dėti į mišinį nuo cukrinio diabeto.“
Žolininkas atkreipia dėmesį, jog visais metų laikais nuo jaunų liepų šakelių miško kirtimuose galima nusilupti žievės. Ji naudinga nuo įvairiausių nudegimų – tiek nuo saulės, tiek bet kokių buitinių. Žievelių paskusti į puodą, 15–20 min. pavirti. Gautu gleivingu skysčiu galima šlakstyti nudegusias, paraudusias ar nuplikytas vietas.
Ką dar galime rinkti
Kol žydi, dar galima rinkti raudonėlius, jonažoles, mėtas, čiobrelius, vingiorykštes, melisas, vyresnio amžiaus moterims itin naudingus raudonuosius dobilus, – pataria M. Lasinskas.
„Jonažolė bei raudonėlis – skrandžio draugai. Jei persivalgome, pakramtykime raudonėlio. Jis ir antioksidantas, ir padeda virškinimui, nuo slogos, peršalimo. Be to, tai skani arbata. Vingiorykštė – natūralus aspirinas. Padeda nuo uždegimų, galvos skausmo, stiprina imunitetą. O kai norisi skanios arbatos – prisiminkime vingiorykštės žiedus. Ši žolė renkama visa – viršūnėlės, lapai ir žiedai. Tinka ir pievinė, ir pelkinė vingiorykštė.“
Anot žolininko, ramunėlė, mėta ir melisa – trys karalienės pirmai pagalbai, kai skauda pilvą, tinka net kūdikiams nuo pilvuko dieglių ar tiems, kuriuos kamuoja dirgliosios žarnos sindromas. Gerti reikia tuščiu skrandžiu – valandėlę prieš valgį ar po jo.
Jei prisirinksime lakišiaus, turėsime vaistą nuo alergijų. Užsiplikyti šaukštelį, pusę stiklinės išgerti tris kartus per dieną, pusę panaudoti kompresėliui.
Dirvinis asiūklis, primena M.Lasinskas, – silicio šaltinis, tinkamas „plaukams, nagams ir ragams“, taip pat inkstams pavalyti. Dilgėlė, be visų kitų savybių, – puikus kalio, magnio šaltinis. Vasarą renkame viršūnėles, rudenį kramtome sėklas.
Primindamas apie augalų naudą sveikatai, vaistininkas-žolininkas sako, jog žmonėms, vartojantiems vaistažoles, reikia kantrybės. „Kai kurie išgeria vieną kitą puodelį arbatos ir nusivilia. Jei trumpai pavartosi – kas iš to? Jei liga rimtesnė, arbatą reikia gerti kartais 5–6 kartus per dieną. Iš viso – 21 dieną, po to padaryti septynių dienų pertrauką“, – moko M. Lasinskas.
Genovaitė Privedienė
