Gydytoja gastroenterologė dr. Laura Mašalaitė iš Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro dalinasi patarimais, kada ir dėl kokių simptomų kreiptis į specialistus bei plačiau papasakojo apie skrandžio tyrimą, kurio žmonės dažnai taip bijo.
Virškinimo sistema
Virškinimo sistema – tai sudėtinga sistema, sudaryta iš įvairių organų, atliekančių svarbias funkcijas. Ji apima virškinimo traktą (burnos ertmę, ryklę, stemplę, skrandį, plonąją ir storąją žarnas) bei dvi pagrindines liaukas – kasą ir kepenis.
„Pagrindinė virškinimo sistemos funkcija yra tiekti maisto medžiagas ir energiją organizmui, įsisavinant naudingus elementus bei pašalinant atliekas“, – aiškina gydytoja.
Maisto virškinimas vyksta per kelias stadijas ir trunka skirtingai priklausomai nuo maisto sudėties. Skrandyje maistas būna apytiksliai 5 valandas, plonojoje žarnoje – dar apie 6 valandas, o bendras virškinimo procesas gali trukti nuo 10 iki 72 valandų. Šį procesą gali paveikti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, hormoniniai pokyčiai, kurie gali sulėtinti tranzitą, ypač moterims nėštumo metu.
Virškinimo sistemos sutrikimų simptomai
Pacientai dažniausiai kreipiasi į gastroenterologus dėl šių problemų:
- Pilvo skausmo.
- Rėmens, refliukso simptomų.
- Tuštinimosi sutrikimų (viduriavimas, užkietėjimas).
- Svorio netekimo.
- Mažakraujystės požymių ar kraujo laboratorinių tyrimų pakitimų.
Gydytoja pabrėžia, jog kartais virškinimo sistemos negalavimai gali būti epizodiniai ir praeiti laikantis tinkamos mitybos bei gyvenimo būdo rekomendacijų. Tačiau jei simptomai kartojasi, trikdo kasdienybę arba atsiranda svorio netekimas, mažakraujystės požymiai ar kiti pakitimai, rekomenduojama kreiptis į specialistą.
Kaip pasirūpinti virškinimo sistemos sveikata?
Tinkama mityba ir gyvenimo būdas yra svarbiausi faktoriai, užtikrinantys gerą virškinimo sistemos būklę. Reikėtų vadovautis šiais principais:
- Valgyti įvairų ir kokybišką maistą, vengti persivalgymo.
- Laikytis reguliaraus mitybos režimo, valgyti intervalais.
- Įtraukti į racioną šviežių daržovių ir vaisių, sumažinti druskos ir cukraus kiekį.
- Vengti alkoholio ir nerūkyti.
- Būti fiziškai aktyviems, nes tai pagerina virškinimą ir bendrą sveikatą.
„Kai kurios ligos, pavyzdžiui, funkcinės, kurios nors ir blogina gyvenimo kokybę, dažnai nerodo reikšmingų nukrypimų tyrimuose. Tokiu atveju gydymas apima dietologo ir psichologo pagalbą, nes jos yra susijusios su stresu“, – aiškina specialistė.
Virškinimo sistemos tyrimai
Gastroenterologinių tyrimų būtinybė gali kelti pacientams nerimą, ypač dėl endoskopinių procedūrų, kaip kolonoskopija, kurios asocijuojasi su diskomfortu.
Pasak dr. L. Mašalaitės, šie tyrimai atliekami su konkrečiomis indikacijomis, siekiant laiku diagnozuoti įvairias virškinimo ligas ar sutrikimus. Tačiau dėl jų gausu mitų. Pacientai dažnai nusiteikia, kad tai bus itin nemalonu ar net pavojinga, tačiau tokios baimės yra nepagrįstos.
Procedūra kolonoskopijai šiandien tampa vis komfortiškesnė: „Kolonoskopija atliekama bendrinėje intraveninėje nejautroje, todėl pacientas nejaučia skausmo ar diskomforto. Po tyrimo pacientas yra stebimas ir paleidžiamas namo, jaučiasi gerai.“
Endoskopiniai tyrimai atliekami profesionaliai, tad bendradarbiavimas su gydytoju gali padėti sumažinti baimes.
Gydytoja dr. Mašalaitė taip pat akcentuoja, kad prieš imantis endoskopijos pirmiausia atliekami paprastesni tyrimai, pavyzdžiui, kraujo tyrimai arba ultragarsiniai virškinimo sistemos organų tyrimai, kurie pacientui nesukelia diskomforto.
Kas yra viršutinė endoskopija arba „žarnos rijimas“?
Viršutinė endoskopija – tai procedūra, kurios metu per burną į virškinimo traktą įvedamas lankstus vamzdelis su kamera (endoskopas). Jis leidžia gydytojui tiesiogiai apžiūrėti stemplę, skrandį ir plonosios žarnos pradžią, aptikti gleivinės uždegimą, opas, erozijas, polipus, auglius ar kitas ligas.
Ši procedūra padeda aptikti sveikatai pavojingas būkles, tokias kaip:
- Gastroezofaginio refliukso liga (GERL).
- Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.
- Gleivinės uždegimai ar erozijos.
- Polipai, galimi navikai.
- Kitos uždegiminės virškinimo trakto ligos.
Mitai ir faktai apie žarnos rijimo tyrimą
Daugelis pacientų jaučia baimę ar diskomfortą dėl šio tyrimo, tačiau šiandieninė medicinos pažanga leidžia jį atlikti kuo saugiau ir komfortiškiau.
Mitas: tai yra labai skausminga ir nemalonu.
Faktas: nors pojūtis nėra maloniausias, šiuolaikinės medicinos technologijos leidžia tyrimą atlikti sklandžiai ir be didelio diskomforto. Gydytojai pacientams dažnai pasiūlo sedaciją – švelnų nuskausminimą, kuris leidžia atsipalaiduoti ir nejausti tyrimo metu skausmo. Procedūra paprastai trunka apie 10–15 minučių, o paciento pojūčiai yra minimalūs.
Mitas: tyrimas pavojingas ir gali sukelti komplikacijas.
Faktas: viršutinė endoskopija atliekama labai atsargiai, atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę. Komplikacijos, pavyzdžiui, infekcija ar kraujavimas, yra itin retos, o tyrimą atliekantys specialistai visada užtikrina, kad jis būtų atliekamas saugiai.
Mitas: po tyrimo ilgai blogai jausiuosi ir negalėsiu atlikti kasdieninių veiklų.
Faktas: po procedūros, jei buvo naudojama sedacija, pacientas gali jaustis šiek tiek mieguistas, tačiau dažniausiai jau po kelių valandų grįžta į įprastą savijautą. Gydytojas rekomenduoja procedūrą atlikusį žmogų palydėti artimajam, kad būtų užtikrintas saugumas po tyrimo.
Mitas: endoskopijos metu gali plyšti virškinimo traktas.
Faktas: tyrimas atliekamas patyrusių specialistų, kurie kruopščiai kontroliuoja įrangą ir procedūros eigą. Virškinimo trakto sužalojimo rizika yra labai maža – tai yra išimtiniai atvejai.
