Kvapnus kavos puodelis ryte – neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis. Vieniems jis suteikia energijos ir padeda susikaupti, kitiems – tampa svarbiu dienos ritualu. Tačiau kiek kavos yra per daug? Ar tiesa, kad ji gali pagerinti sveikatą? Gyvensenos medicinos specialistė Ana Patapienė padeda suprasti, kur slypi nauda, o kur galimos grėsmės.
Juodos kavos nauda mūsų organizmui
Pirmiausia, kava vertinama dėl savyje turinčio kofeino ir jo gebėjimo suteikti energijos bei pagerinti koncentraciją. Pasak A. Patapienės, tai vyksta dėl to, kad kavoje esantis kofeinas blokuoja smegenų hormoną, kuris yra atsakingas už mieguistumą.
„Kai mes išgeriame kavos, joje esantis kofeinas blokuoja smegenų hormoną adenoziną ir išskiria kitus hormonus, kurie pagerina smegenų veiklą ir smegenys susikoncentruoja geriau. Todėl jaučiamės tokie budrūs, o energijos lygis pakyla“, – sako specialistė.
Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad juoda kava gali sumažinti tam tikrų neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimeris ar Parkinsonas, riziką. Naujausi tyrimai taip pat rodo, kad kava gali padėti kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir netgi sumažinti riziką susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu.
Tačiau, pasak specialistės, plačiau nagrinėjus tyrimus, galime matyti, kad visur išvadose rašoma, kad tam reikia atlikti dar tolimesnių tyrimų. Bet to turetumėme nepamiršti, kad prie ligų rizikos sumažinimo prisideda sveika gyvensena (mityba, sportas ir emocinė sveikata). Tad, gerti kavą ir galvojant kad išvengsime ligų – būtų neteisinga.
Nors kavoje yra antioksidantų ir įvairių mineralų, specialistė perspėja, kad jų kiekiai per maži, kad turėtų didelį poveikį organizmui.
„Taip, juodoje kavoje yra fosforo, folio rūgšties, magnio, natrio, vitamino B, B2, B5, kurie mums gali padėti nepažeisti ląstelės, tačiau šių medžiagų kiekiai minimalūs. Tačiau tas visas maistines medžiagas mes kuo puikiausiai galime gauti su daržovėmis ir vaisiais“, – aiškina ji.
Ekspertė priduria klausdama, kiek tuomet turėtumėme išgerti kavos, kad gautumėme reikiamą kiekį mineralų ir antioksidantų? Ji pataria geriau maistinių medžiagų poreikį patenkinti vaisiais ir daržovėmis.
Be to, kava gali šiek tiek pagreitinti medžiagų apykaitą ir padėti lengviau numesti riebalinį audinį, tačiau ilgainiui organizmas prie to pripranta, ir efektas mažėja.
Ekspertė papildo, kad tyrimai teigia, jog kava gali pagreitinti medžiagų apykaitą ar net padėti numesti riebalinį audinį, tačiau dėl įgaunamos tolerancijos su laiku, tas poveikis sumažėja. Ji sako, jog pagerinti ir normalizuoti svorį galime su mityba ir fiziniu aktyvumu, kava nebūtų vienintelis sprendimo būdas.
„Ilgainiui organizme susidaro tolerancija kofeinui ir tas poveikis ar svorio, ar medžiagų apykaitai, gausiai mažėja“, – sako specialistė.
Vienas svarbiausių klausimų – kiek kavos galima išgerti per dieną? Pasak specialistės, dažniausia saugi riba yra 400 mg kofeino, tai yra apie 4-5 puodeliai juodos kavos.
Ekspertė tikina, kad kiekvieno žmogaus norma priklauso nuo organizmo reakcijos, ką reikėtų patiems įsivertinti. Svarbiausia suprasti, kad kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į išgertą kavos kiekį. Vieni gali būti genetiškai linkę būti jautresni kofeinui. Tai išduoda šie simptomai:
„Tačiau kiekvienas žmogus yra skirtingas. Jei po kavos išgėrimo jaučiate galvos skausmą, svaigimą, drebulį, širdies plakimo padažnėjimą, dirglumą, neramumą, nerimą jūsų organizmas yra jautrus kofeinui, arba padauginote normą“, – pabrėžia ji.
Jautresniems žmonėms arba nėščiosioms ši norma dar mažesnė – ne daugiau kaip 200 mg per dieną, tai yra maždaug 2-3 puodukai juodos kavos.
Juodos kavos pavojai ir žala
Daugelis nerimauja dėl kavos poveikio kraujospūdžiui.
„Kai kurie tyrimai rodo, kas turi padidintą kraujospūdį, gali vartoti mažesnį kiekį kavos. Vadinasi, ne 400, o apie 50-200 miligramų, per dieną maždaug apie vieną-du puodukus galima. Tačiau vis tiek žmogus turėtų pasitarti su gydytoju, nes kava kažkiek pakelia to kraujospūdžio ir šiek tiek pakilęs jis gali išsilaikyti iki 3 valandų“, – aiškina A. Patapienė.
Vis dėlto, jei žmogus jau turi aukštą kraujospūdį, jam rekomenduojama vartoti mažiau kofeino, rinktis silpnesnę kavą, arba išvis atsisakyti. Nuo kofeino padidėjęs kraujospūdis gali išsilaikyti iki trijų valandų po suvartojimo. Įdomu tai, kad kava taip pat veikia kaip diuretikas – tai reiškia, kad ji skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo.
„Būna žmonės, kurie nori specialiai išgerti kavos, kad padidėtų spaudimas, kai vyrauja žemas. Tačiau, kai išgeria kavos ir jeigu prieš tai neišgeria pakankamai skysčių, jie pradeda išeidinėtisk ir tas žemas spaudimas lieka. Tokiu atveju geriau tada ne kavą rinktis, o kokį mineralinį vandenį, kur yra druskų, kad jos išsilaikytų organizme“, – pataria specialistė.
Ką daryti tiems, kurie negali vartoti kofeino, bet nenori atsisakyti kavos skonio? Mitybos ekspertė pasakoja, kad neretai sutinka žmonių, kurie negali gerti kavos dėl sveikatos, tačiau tai yra įėję į įprotį, kavos gėrimo ritualas.
„Be kofeino kava gali būti gera alternatyva, kai mes jaučiame tą kvapą ir skonį, bet kofeinas mūsų visai neveikia“, – tikina specialistė.
Kofeinas taip pat gali daryti įtaką ir miego kokybei.
„Rekomenduojama paskutinį kavos puodelį išgerti bent 9 valandas prieš miegą. Jautresniems žmonėms net pietų metu išgerta kava gali sukelti nemigą“, – sako A. Patapienė.
Kavos stiprumas dažnai siejamas su jos skoniu, tačiau tai ne visada atitinka realybę. Specialistė tvirtina, kad kavos stiprumas priklauso nuo rūšies, skrudinimo ir paruošimo būdų.
Dažniausiai žmonės galvoja, kad vidutinis skrudinimas (medium roast) arba tamsus skrudinimas (dark roast) yra stirpiausios kavos, nes ir skonis yra intesyvesnis ir kartenis, bet tiesa ta, kad šviesaus skrudinimo (light roast) kava bus stipresnė.
„Būna, žmonės galvoja, kad, pavyzdžiui, espresas yra labai stipri kava, kur yra be galo daug kofeino, iš tikrųjų ne, espresas turi apie 65 miligramus kofeino.“
O kapučino puodelyje, kuris siekia apie 240–250 ml, kofeino gali būti apie 100 mg. Dar stipresnė – lėtai filtruojama kava, mat jeigu kofeino sąlytis su vandeniu yra išlaikomas ilgai, tuo daugiau kofeino yra tame puoduke kavos.
Be to, kofeino kiekis organizme kaupiasi visos dienos eigoje. Jei vartojame ne tik kavą, bet ir arbatą, energetinius gėrimus ar net šokoladą, galime peržengti rekomenduojamą normą. Tai gali sukelti nemalonius pojūčius – pradedant lengvu drebulio jausmu ir baigiant per dideliu stimuliacijos efektu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
