Mirtis yra beskausmis procesas, ji nesukelia jokių kančių. Baisiausias dalykas yra ligos, tai jos sukelia kančias, o ne mirtis. Mirties atveju smegenys pilnai atsijungia. O paklauskim tų žmonių, kuriems smegenys buvo dalinai atsijungusios, t.y. kuriam laikui netenk sąmonės, arba narkozėj. Jie jums pasakys, kad tuo metu nieko nejautė, jokių kančių. O čia eina kalba apie mirtį, pilną smegenų "užmigimą". Kam bijoti mirties? Juk visvien nuo jos nepabėgsim. Čia panašiai, kaip gimdymas: sako, kad baisūs skausmai, bet visvien netragedizuoja ir toliau gimdo kaip niekur nieko. Tai su mirtimi- tas pats. Bijoti reikia ligų, ne mirties.

galima apie gimimą, tikriausiai atvirkštinė reakcija? Norėčiau atsakymo iš patirties, ne žurnalistinio tyrimo.

parašykt,kaip ten numirus, geriau ar dar blogiau?tadu nuspręsim

Uii! aš seniai jaučiuosi pavargęs, mieguistas, ir visai kitaip panašiai. Ir energijos antplūdis būna. "Kai numirsiu, man' pakaskit..."