Ekspertai teigė, kad yra keletas nerimą keliančių ženklų, leidžiančių manyti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sirgo skydliaukės vėžiu ir serga Parkinsono liga, kai įsakė rusų kariams pulti Ukrainą.
Šie įtarimai specialistams kilo po naujausių Putino pasirodymų viešumoje, kai despoto „stipraus žmogaus“ įvaizdį sugadino jo „paburkusi“ ir „susilpnėjusi“ išvaizda.
Praėjusių metų lapkritį Rusijos politikos analitikas atskleidė, kad despotą užklupo vėžys ir Parkinsono liga, o kitas šaltinis teigė, kad jam buvo atlikta pilvo vėžio operacija, praneša „The Mirror“.
Nors Kremlius šiuo klausimu tyli, dėl dramatiško Putino fizinės būklės pablogėjimo pašaliniai žmonės mano, kad jis kovoja su sunkia liga, o gal net keliomis. Štai penki įrodymai, kad Putino sveikata vis prastėja, rašo dailystar.co.uk.
1. Visuomet šalia esantis onkologas
Remiantis pranešimais, chirurgas, kurio specializacija yra „pagyvenusių ir senyvo amžiaus“ pacientų skydliaukės vėžio gydymas, visuomet yra šalia Putino.
Jevgenijus Selivanovas iš Maskvos centrinės klinikinės ligoninės Juodosios jūros kurorte Sočyje pas Rusijos prezidentą skrido mažiausiai 35 kartus.
Dabar tiriamosios žiniasklaidos kanalas „Project“, kuris buvo užblokuotas Rusijoje, turi informacijos, patvirtinančias naujausias teorijas, kad jis slepia savo sveikatos problemas net nuo savo aplinkos žmonių.
„Project“ žiniasklaidos priemonė sakė: „Pažadėjome jums atskleisti pagrindinę Kremliaus paslaptį. Žinoma, mes kalbame apie Vladimiro Putino sveikatą.“
Pranešime rašoma: „Visuotina priimta, kad 23-iaisiais savo valdymo metais Rusijos prezidentas domisi tik geopolitika.
Tiesą sakant, yra dar bent viena problema, dėl kurios Putinas vargu ar nerimauja kiek mažiau – tai jo paties sveikata.
Putinas viešai parodė susidomėjimą skydliaukės vėžiu. 2020 m. liepą jis susitiko su Nacionalinio endokrinologijos medicinos tyrimų centro vadovu Ivanu Dedovu, kuris yra vyriausios Putino dukters Marijos vadovas.
Dedovas prezidentui pasakojo apie didelį skydliaukės vėžio paplitimą ir apie naują hormoninį vaistą, kuris kovoja su metastazėmis po operacijos. Medikų tarpe iš tiesų kalbama apie prezidento sveikatos problemas.“
Tokie įtarimai kilo po to, kai Putinas keletą mėnesių buvo izoliuotas per Covid-19 pandemiją ir lankėsi ligoninėse tik nuo galvos iki kojų apsirengęs biologinio pavojaus kostiumu.
2. Parkinsono ligos bei vėžio teorijos
Teorija apie Putino prastėjančią sveikatą iškėlė politikos analitikas profesorius Valerijus Solovėjus, kuris 2020 m. lapkritį užsiminė, kad tironas susirgo vėžiu ir Parkinsono liga, o tai buvo slepiama nuo Rusijos visuomenės.
Nors Kremlius paneigė šią teoriją, profesorius Solovėjus sakė, kad despotas taip pat buvo gydomas nuo degeneracinės ligos 2021 m. vasario mėnesį.
Profesorius Solovėjus, buvęs Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto viešųjų ryšių skyriaus vadovas tvirtino, kad Putino diagnozę patvirtino Kremliaus pareigūnai. Tuo metu profesorius taip pat sakė, kad prezidentas planuoja pasitraukti iš pareigų 2022 m. pradžioje.
Kiti Rusijos šaltiniai teigė, kad Rusijos lyderiui buvo atlikta vėžio operacija. Kalėdamas apie 2020 m. įvykius, profesorius Solovėjus sakė: „Viena yra psichoneurologinio pobūdžio, kita – vėžinė liga. Antroji diagnozė yra daug, daug pavojingesnė nei pirmoji, nes Parkinsono liga nekelia grėsmės fizinei būklei, o tik riboja pasirodymą viešumoje. Tačiau antroji diagnozė yra mirtina.“
3. Putino šlubčiojimas
Teorijos apie V. Putinui galimai diagnozuotą Parkinsono diagnozę nuskambėjo kovo pabaigoje, po to, kai despotas buvo nufilmuotas šlubčiojantis ant scenos karą palaikančiųjų mitinge.
Šlubčiojančio Putino vaizdo įrašas sustiprino spėliones, kad lyderis gali sirgti šia liga ir ji gali turėti įtakos jo elgesiui. Seras Ričardas Dearlove, buvęs MI6 viršininkas, neseniai sakė, kad dažnai yra ryšys tarp ligos ir „susivaldymo praradimo“.
Seras R. Dearlove, vadovavęs slaptajai tarnybai 1999-2004 m., sakė: „Gal Putino elgesys, jo racionalumas yra nulemtas išankstinių nusistatymų arba tam įtakos turi liga.
Geriausias paaiškinimas, nors nežinome, ar tai tiesa, ar ne, yra tai, kad jis gali sirgti Parkinsono liga. Tai girdėjau iš kelių neurologų, kurie sako, kad santūrumo praradimas, psichozė yra labai dažni Parkinsono ligos simptomai.“
Susirūpinimą ėmė kelti ir Putino neurologinė būklė. Marco Rubio, JAV senatorius ir vyresnysis Senato žvalgybos komiteto narys, neseniai spėliojo, kad Kremliaus vadui „kažkas negerai“.
Ponas Rubio sakė „Telegraph“: „Norėčiau, kad galėčiau pasakyti daugiau, bet kol kas galiu pasakyti, kad daugeliui akivaizdu, jog su Putinu kažkas negerai. Jis visada buvo žudikas, bet dabar jo problema tapo itin reikšminga.“
4. Steroidų vartojimas
Lyginamoji Putino pasirodymų viešumoje analizė rodo, kad jis kiekvieną kartą atrodo vis prasčiau, jo veidas paburkęs.
Ekspertai mano, kad šį pablogėjimą greičiausiai lėmė gydymas steroidais – kai kurie teigia, kad stiprūs vaistai buvo skirti gydyti nugaros problemoms.
Tačiau kiti mano, kad vaistai vartojami, nes lyderis serga vėžiu. Šalutinis vaistų poveikis yra greiti nuotaikos svyravimai ir elgesio pokyčiai.
Pasak „Macmillan Cancer Support“, didelė steroidų dozė gali sukelti sumišimą ar pakeisti aplinkinio pasaulio suvokimą. Labdaros organizacija sako: „Tai gali apimti keistų ar bauginančių minčių atsiradimą.“
Fiona Hill, buvusi Didžiosios Britanijos vyresnioji Baltųjų rūmų ekspertė Rusijos klausimais, „Politico“ sakė:
„Putinas neatrodo taip puikiai, jis atrodo paburkęs. Žinome, kad jis skundėsi dėl nugaros problemų.
Net jei tai nėra kažkas blogesnio, gali būti, kad jis vartoja dideles steroidų dozes, arba tai gali būti kažkas kito. Atrodo, kad vaistai pradėti naudoti skubiai, nes tai gali būti nulemta asmeninių veiksnių.“
5. Šnipai prasitarė apie Putino vėžį
Kovo 13 dieną pasaulinė šnipų grupė pakartojo teoriją, kad paburkimą lėmė steroidų vartojimas nuo vėžio.
Vyresnieji šnipai iš Australijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos valstijų mano, kad jo invazijai į Ukrainą yra paaiškinimas.
Jie plėtoja teorijas, kad jis gali sirgti vėžiu, o gydymas, kurį jis gauna, jį išbalansavo. Šaltiniai taip pat cituoja diktatoriaus sprendimą fiziškai izoliuotis nuo svečių, nes vaistų vartojimas slopina jo imuninę sistemą.
Emmanuelis Macronas per susitikimą su Rusijos prezidentu buvo priverstas sėdėti kitame kone 4 metrų ilgio stalo gale, o užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas taip pat sėdėjo kitame ypač ilgo stalo gale.
Saugumo šaltinis „Mail on Sunday“ sakė: „Per pastaruosius penkerius metus jo sprendimų priėmime įvyko pastebimų pokyčių. Aplinkiniai mato ryškų pasikeitimą patikimumą ir aiškumą to, ką jis sako ir kaip suvokia jį supantį pasaulį.“
