Porų psichologas Mykolas Truncė papasakojo, kaip atrodo toksiški santykiai ir paaiškino, kodėl iš jų ištrūkti yra sunku, tačiau būtina.
Vienas iš ženklų – nekalbadieniai
Nors kartais sunku suprasti, kad pora gyvena toksiškuose santykiuose, tačiau M. Truncė atskleidė kelis požymius, kurie parodo, kad poroje ne viskas gerai.
„Toksiškus santykius galima pamatyti, kai poros tarpusavio santykiuose yra priekaištai, kaltinimai, žeminimas, išjuokimas, patyčios, ypač tuomet, kai kiti žmonės girdi. Taip pat būna įkandimų, kai skaudžiai geliama į jautrias vietas.
Tada mums pradeda skaudėti širdelę ir norisi įvykdyti teisingumą – atkeršyti, įkasti atgal. Po abipusių įskaudinimų abiem dingsta noras bendrauti, būti kartu. Tada prasideda „nekalbadieniai“, niekas nenori kalbėtis, o jeigu kalbamasi, tai tik apie ūkio reikalus, pavyzdžiui, kas kur vaiką nuveš.
Po „nekalbadienių“ seka „neseksadieniai“. Kaip ir sakiau, vyrai neturi žalio supratimo, ką daro žmonos lovoje. Jos, naivuolės, tikisi, kad į jas įeis suprantantis, atjaučiantis, tyras, palaikantis vyras. Žmona niekaip nenori į save įleisti vyro, kuris ją menkina, žemina, skaudina, kaltina ar kitaip negražiai su ja elgiasi.
Kai nebelieka sekso, tuomet abiems kyla įtampa ir taip dar labiau paaštrina tarpusavio konfliktus, atsiranda vengimas būti kartu“, – toksiškų santykių eigą apibūdino porų psichologas.
Išsiskiria partnerių vertybės
Norint sužinoti, kodėl santykiai patampa toksiškais, M. Truncė atkreipė dėmesį į kiekvieno iš mūsų pamatines vertybes. Pasak jo, įgyvendinus pirmąjį bendrą santuokos tikslą – būti kartu, moterų ir vyrų vėliau sekantys tikslai ima skirtis.
„Dabar žiūrėkite, kai mes augame, pas mus susiformuoja atstūmimo, nereikalingumo, vienišumo „šulinys“. Tada mes bandome tą šulinį kažkuo užpildyti. Antros pusės – efektyviausias, geriausiai prieinamas tokio „šulinio“ papildymo būdas.
Tad, kai mes pradedame draugauti ir vienas kitam patinkame, tuomet turime bendrą tikslą – būti kartu. Tada užgimsta meilė, nes meilė yra svajonė būti kartu. Tuo laiku svajojame ir būname atidžiais, paslaugiais, dėmesingais, palaikančiais, – nors prie širdies dėk. Susikuriame tokį jausmą, kad sutikome savo antrą pusę. Tačiau tai tik iliuzija.
Kai apsigyvename kartu, tuomet tikslas pasiektas. Tada vyras kelia sau kitą tikslą – aš jau turiu pastovią sekso partnerę, dabar turiu uždirbti pinigus. Žmona tuo tarpu irgi pasiekė savo tikslą, turi vyrą, už kurio jaučiasi, kaip už mūro, dabar jos tikslas yra vaikai, namai.
Taip ir vyras ir žmona susikuria katras sau skirtingus tikslus ir pradeda elgtis siekdami savo tikslų. Taip išsiskiria ne tik tikslai, bet ir žodžiai, veiksmai, elgesys. Kol jie nesusitars dėl bendrų šeimos tikslų, vertybių, gyvenimo principų, tai jie pasmerkti vienas kitą menkinti, žeminti, kaltinti. Jiems atrodo, kad jie geriau ir teisingiau žino, kaip teisingai gyventi“, – paaiškino specialistas.
Ištrūkti iš tokių santykių – nelengva
Nors atrodo, kad paimti ir išsiskirti su partneriu nėra jau taip sunku, tačiau M. Truncė teigia, kad neretai tai tampa sudėtinga užduotimi.
Pirmoji priežastis, susijusi su sunkiu ištrūkimu iš toksiškų santykių, yra baimė: „Bijoma skirtis dėl atstūmimo, nereikalingumo jausmo: ar pavyks išsiskirti, ar bus surastas kitas partneris. Taip gyvenama iki tam tikro momento: vyras gali pakelti ranką prieš žmoną arba kažkuris partneris būna neištikimu.
Jeigu žmogus pasitiki, turi patirties, kad galės gyventi po skyrybų vienas ir surasti kitą partnerį, turi skyrybų patirties iš anksčiau, tai greičiau išeina iš santykių. Jeigu ne, tuomet procesas užtrunka ilgiau.“
„Kitos priežastys gali būti finansinės. Pavyzdžiui, jeigu moteris neturi pakankamai pinigų išeiti gyventi viena, tai jai sunku ištrūkti iš santykių.
Dar viena priežastis gali būti vaikai. Daugumai moterų vaikai yra svarbesni už vyrus, tad pasilieka santykiuose dėl jų. Žmonos, kurios tuo pat metu yra ir motinos, aukoja savo gyvenimą dėl vaikų ir mano, kad dėl skyrybų bus sugriauta šeima ir vaikai neturės tėvo“, – atskleidė porų psichologas.