Dažnai tokie santykiai santykiuose priverčia jaustis prastai. Kokie yra galimi ženklai, jog metas skirtis, aptariame su psichologu, psichoterapeutu Andriumi Kaluginu.
Pastaraisiais metais visuomenėje populiarėja terminas – toksiški santykiai. Pasiteiravus, ką tai galėtų reikšti ir kokius santykius tokia sąvoka apibūdina, psichologas A. Kaluginas sako, kad nors toks terminas ir tapo vartotinas ne per seniausiai, tačiau tai nereiškia, kad iki šiol šis reiškinys nebuvo žinomas.
„Ši sąvoka naudojama pastaruosius 10-15 metų, tačiau kaip mokslui – ji nėra nauja. Jos reikšmę daugelis žmonių gali suprasti intuityviai. Vertinys šiai sąvokai galėtų būti – santykiai, kurie nuodija. Tokį suvokimą galime plačiai suprasti, nes santykiuose nuodyti gali ir partneris, ir jūs pats.
Esant tokiuose santykiuose esmė yra prastėjanti emocinė sveikata. Priežasčių tokiems santykiams gali būti visa paletė: konfliktai, ramybės nebuvimas namuose, nuolatiniai barniai, priekaištai, nuoskaudos. Toksiškuose santykiuose smurtas pasireiškia tik sąlyginai, bet čia jau kita kategorija.
Toksiški santykiai yra tyliai veikiantis nuodas, kuris pasižymi slogiomis emocijomis, liūdesiu, prasta bendra savijauta“, – aiškina psichologas.
Skyrybas išduodantys ženklai
Vienas pirmųjų ženklų, kuris aiškiai rodo, kad yra metas išeiti iš žalingų santykių yra ne tik toksiškumas, tačiau ir smurtas. Jis gali būti įvairus: moralinis, fizinis, ekonominis, psichologinis, seksualinis ir t. t.
Nors daugumai tai atrodo akivaizdi priežastis, kodėl negalima likti tokiuose santykiuose, tačiau žmonėms, kurie su tuo susiduria akivaizdžiai, neretai būna sudėtinga pripažinti arba jie to paprasčiausiai nesupranta:
„Santykiuose smurtą patiriantys asmenys dažnai ne tik nesupranta, tačiau tokioms situacijoms tampa atlaidūs. Būtent todėl tokiems žmonėms, kurie išgyvena smurtą poroje, būtina išgirsti, kad smurtas yra pirmoji priežastis, kodėl reikėtų bent jau mažų mažiausiai susimąstyti apie skyrybas ir to nekentėti.“
Anot A. Kalugino, nors fizinio ir seksualinio smurto formos yra neblogai žinomos ir išviešintos, tačiau jis pastaraisiais metais praktikoje susiduria su dar viena, mažai visuomenėje aptariama smurto forma. Ją pašnekovas įvardija kaip moralinį smurtą:
„Moralinis smurtas yra visiška nepagarba antrajai pusei. Tai nebūtinai gali būti tiesioginis engimas, tačiau tai apibūnama kaip totalus žmogaus poreikių, laiko menkinimas, nepagarba jo socialiniai aplinkai, įsitikinimams, pomėgiams, nuomonei. Tokiais atvejais neretai yra laikomąsi nuomonės, kad antroji pusė yra prastesnė už kitą. Kiekvienais metais moralinio smurto formų sutinku vis dažniau“, – sako psichologas.
Antrasis ženklas – dingęs susidomėjimas antrąją puse, susvetimėjimas, kuris trunka ilgiau nei dvejus metus. Pasak pašnekovo, tai gali taip pat būti viena iš priežasčių, kodėl santykiuose vertėtų pagalvoti apie skyrybas.
„Trečią ir ketvirtą vietas pasidalina antrosios pusės reguliarios neištikimybės ir nuolatiniai konfliktai. Esant nereguliarioms neištikimybėms, pagal priimtinumą, tai taip gali būti ženklu skyryboms.
Be to, nuolatiniai konfliktai, kuomet namai tampa tikru mūšio lauku, taip pat nėra sveiki santykiai. Nuo tokios aplinkos, kurioje tvyro įtampa, kenčiate ne tik jūs, tačiau ir jūsų vaikai, aplinkiniai žmonės.“
Dar vienas galimas ženklas, kad laikas skirtis yra ilgalaikis seksualinis atšalimas, kuris trunka taip pat daugiau nei dvejus metus. Jeigu pora tokį laiko tarpą nesimyli, nerodo susidomėjimo vienas kitu ar potraukio, tuomet taip pat reikėtų gerokai pagalvoti, kodėl taip yra.
Melas – galimybė keistis
Pasiteiravus, ar melas taip pat gali būti viena iš priežasčių skirtis, A. Kaluginas nėra linkęs melo priskirti prie galimų ženklų skirtis:
„Melas poroje dėl įvairiausių dalykų būtų tiesus kelias melagiui aiškintis ir gilintis į savo psichologines problemas, kurios dažnai ir būna priežastis įvairaus melo. Tai labiau būtų ženklas antrajai pusei, kad kitam žmogui reikia pagalbos susitvarkyti su bėdomis, aiškintis, kodėl kyla tokios situacijos. Melo problema yra labiau individuali.“
Nors pagrindiniai ženklai, kad metas yra skirtis yra penki, tačiau pašnekovas išskiria ir dar kelias bėdas, į kurias vertėtų atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, tai galėtų būti sunkios antrosios pusės ilgalaikės priklausomybės (alkoholis, narkotikai, lošimai), gyvenimas santykiuose tik dėl vaikų, baimė likti vienam.
„Be to, požymių gali tapti ir situacija, kai santykiuose ima erzinti partnerio išvaizda ar nėra jokių bendrų interesų. Žinoma, ne visuomet būtina poroje turėti bendrų pomėgių, tačiau esant priešiškumui, reikėtų apie tai pagalvoti. Pradėjusi erzinti partnerio išvaizda priverčia susimąstyti, kad yra giliau po šiais susierzinimais. Reikėtų gilintis į psichologines priežastis.“
Tačiau A. Kaluginas įspėja – pradėjus rimtai galvoti apie skyrybas, būtina iškelti sau klausimą – kas esate be antrosios pusės?
„Jeigu į tokį klausimą galite atsakyti, kad gyvenate taip, kaip norite, neabejojate savo savitumu, galėsite skyrybų metu su savimi susitvarkyti, pasirūpinti, nepalūžti – tuomet viskas gerai. Tačiau, jei suprantate, kad be antrosios pusės esate niekas, negalite nieko padaryti, tuomet reikėtų pagalvoti, kodėl taip nutiko ir kada pasukote šia trajektorija.
Paklauskite savęs, kaip galite tapti kažkuo, kad be antrosios pusės jaustumėtės pilnaverte asmenybe, doru žmogumi, kuris pajėgus susitvarkyti su kilusiais sunkumais, negandomis. Taip ateityje bus viskas paprasčiau, sklandžiau.
Įvertinus situaciją ir nusprendus imtis skyrybų proceso, kitu nelengvu žingsniu gali būti kėblumas, kaip tinkamai partneriui pranešti apie sprendimą skirtis. Patarimais, ką reikėtų daryti ir kokių žodžių vengti psichologas plačiau dalinosi ankstesniuose straipsniuose. Daugiau apie tai galite skaityti čia.
