Apie tai, kokie požymiai išduoda suriebėjusias kepenis ir kaip išvengti šios problemos naujienų portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Gabrielė Agnietė Milaknytė.
Suriebėjusias kepenis išduodantys simptomai
Kepenys dalyvauja daugelyje organizme vykstančių procesų ir atlieka svarbias funkcijas, todėl, pasak G. Milaknytės, labai svarbu išlaikyti šį organą sveiką.
Kepenų suriebėjimas arba steatozė išsivysto, kai kepenų ląstelės, vadinamos hepatocitais, pradeda kaupti riebalus. Yra išskiriami du šios ligos tipai: alkoholinis kepenų suriebėjimas ir nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga.
Vis dažniau kalbama apie pastarosios ligos išsivystymą, nes ji gali pasireikšti ir alkoholiu nepiktnaudžiaujantiems ar jo išvis nevartojantiems asmenims.
„Jos paplitimas išsivysčiusiose pasaulio šalyse sparčiai auga ir sudaro apie 40 procentų populiacijos. Sergamumą lemia pasikeitęs gyvenimo būdas ir tempas, netinkama mityba“, – komentuoja gydytoja.
Kepenų suriebėjimas užklumpa netikėtai, nes ilgą laiką sergantieji gali nejausti jokių simptomų. Dažniausiai ši liga atsitiktinai pastebima atliekant tyrimus kitoms sveikatos problemoms nustatyti.
„Tai tyli liga. Didėlė dalis pacientų net neįtaria turintys kepenų pažeidimą ir dažnai kreipiasi ligai jau pažengus – atsiradus geltai, pilvo apimties padidėjimui, kraujavimui iš virškinamojo trakto.
Dažniausiai kepenų suriebėjimas pradinėse ligos stadijose specifinių simptomų neturi, diagnozuojamas atsitiktinai ar nustačius padidintus kepenų fermentus profilaktinio patikrinimo metu. Kai kurie gali jausti tempimo pojūtį po dešiniuoju šonkaulių lanku ar dešinėje pašonėje, greitai atsirandantį nuovargį“, – paaiškina G. Milaknytė.
Gresia rimtos komplikacijos
Progresuojant ligai, didėja kepenų fermentai, prasideda vadinamasis steatohepatitas – suriebėjusių kepenų uždegimas. Pasak gydytojos, ilgainiui gali sutrikti kepenų funkcija ir išsivystyti kepenų cirozė su jai būdingomis komplikacijomis. Todėl pajautus nemalonius pojūčius, gastroenterologė rekomenduoja nenumoti ranka ir kreiptis pas specialistus.
„Pradžioje liga nebyli, toliau ligai progresuojant pradeda didėti kepenų fermentai, vystosi hepatitas, nepaisant rekomendacijų – cirozė. Pas gydytojus kreiptis reikėtų pajautus pastovų nuovargį, tempimą po dešiniuoju šonkaulių lanku, tyrimuose stebint padidintus kepenų fermentus, o echoskopijoje – suriebėjimą, vadinamą hepatosteatoze“, – sako pašnekovė.
G. Milaknytė sako, kad apsilankius pas gydytojus ir pastebėjus pakitimus, galima laiku užkirsti kelią kepenų suriebėjimo progresavimui. Gydytoja priduria, kad ši liga nustatoma neinvaziniais, neskausmingais būdais, todėl baimintis tyrimų tikrai nereikėtų: „Atliekamas kraujo tyrimas, pilvo organų echoskopijos ir elastografijos (tyrimas ultragarsu – aut. past.) kombinacija. Taip pat kepenų suriebėjimas nustatomas remiantis paciento ligų istorijomis, įvertinant gretutines ligas, atliekant objektyvią apžiūrą.“
Kalbant apie kepenų suriebėjimą lemiančius veiksnius, gastroenterologė sako, kad šiai ligai įtakos turi ir tam tikros kitos ligos, todėl kai kurios asmenų grupės su šia problema susiduria dažniau.
„Didžiausioje rizikos grupėje yra metaboliniu sindromu sergantys pacientai, turintys antsvorį, nutukimą, cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją, podagra, hiperlipidemiją – cholesterolio trigliceridų padidėjimą“, – komentuoja G. Milaknytė.
Tačiau gydytoja priduria, kad kepenų suriebėjimas gali būti diagnozuojamas ir gretutinių ligų neturintiems pacientams: „Ši liga randama ir jauniems žmonėms, mėgstantiems vadinamąjį „nesveiką“, „greitą“ maistą, propaguojantiems sėslesnį gyvenimo būdą, neužsiimantiems fizine veikla.“
Kaip išvengti kepenų suriebėjimo?
Nors, kaip sako G. Milaknytė, suriebėjusių kepenų diagnozė nėra mirties nuosprendis, tačiau siekiant išgydyti šią ligą pacientas turi būti pasiryžęs pakeisti savo gyvenimo būdą ir laikytis paskirto gydymo plano.
„Nėra stebuklingo medikamento, galinčio sumažinti kepenų suriebėjimą ir sustabdyti ligos progresavimą, todėl labai prašome pacientų griežtai laikytis suteiktų rekomendacijų. Pirmiausia, jei žmogus turi gretutinę patologiją, pavyzdžiui, cukrinį diabetą, arterinę hipertenziją, hiperlipidemiją, turi būti taikomas tinkamas gydymas ir ligos kontrolė.
Kitas labai svarbus faktorius – adekvatus svorio mažinimas. Jokiu būdu negalima drastiškomis priemonėmis mažinti svorio. Svoris mažinamas palaipsniui, laikantis specialiai sudarytos dietos ir didinant kasdienį fizinį aktyvumą.
Tinkamiausiam efektui pasiekti visada rekomenduojame bendradarbiauti su dietologais. Papildomai pacientams skiriame hepatoprotektorius – vaistus, apsaugančius kepenų ląstelę nuo tolimesnio žalingo poveikio. Svarbu nepamiršti, kad tik vaistai efekto neduos, darkart pasikartosiu, kad labai svarbi dieta ir režimas“, – teigia gastroenterologė.
Siekiant išvengti kepenų suriebėjimo ar šios ligos progresavimo, svarbu profilaktiškai tikrintis sveikatą ir rūpintis mityba, nes netinkamas maistas ir nesubalansuotas gyvenimo būdas gali būti viena pagrindinių šią ligą lemiančių priežasčių.
„Reikėtų mažiau valgyti ir vengti „nesveiko“, riebaus, daug angliavandenių turinčio maisto, pridėtinio cukraus, panaikinti iš raciono alkoholinius gėrimus, net jei jie naudojami minimaliais kiekiais, optimizuoti kūno svorį ir pagal galimybes didinti fizinį aktyvumą.
Taip pat svarbu reguliariai tikrintis sveikatą, ypač rizikos grupėse esantiems pacientams: kartą per metus atlikti kepenų fermentų tyrimus, pilvo organų echoskopiją“, – pataria G. Milaknytė
