• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien, gegužės 8 dieną, Lietuvoje minima neeilinė diena – šv. Stanislovas. Kitaip ši data dar lietuvių yra vadinama Cibuliniu, o protėviai tikėjo, kad ji – pati geriausia svogūnams sodinti.

Šiandien, gegužės 8 dieną, Lietuvoje minima neeilinė diena – šv. Stanislovas. Kitaip ši data dar lietuvių yra vadinama Cibuliniu, o protėviai tikėjo, kad ji – pati geriausia svogūnams sodinti.

REKLAMA

Šios dienos reikšme su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais sutiko pasidalinti etnologas Libertas Klimka. Jis atskleidė, kad ši diena Lietuvoje buvo minima visais laikais.

Šv. Stanislovo dienos reikšmė

Pokalbio metu iš pradžių pašnekovas apie šv. Stanislovo dieną pasakojo kaip apie krikščionišką dieną. Pasak jo, ši data buvo siejama su lenkų didikų giminės šventuoju Stanislovu Kostka, kuris buvo Krokuvos vyskupas.

REKLAMA
REKLAMA

Etnologas tikino, kad šv. Stanislovas šiuo metu yra laikomas Lenkijos dangiškuoju globėju. Jis pasižymėjo savo gerumu.

REKLAMA

„Šv. Stanislovas savo atsidavimu bažnyčios reikalams buvo nusipelnęs. Jeigu neklystu, su jo relikvijomis buvo sustabdytas gaisras.

Būdavo taip, kad jeigu kyla gaisras, būdavo paimamas šventojo paveikslas ar relikvija ir nešama aplink degančią vietą. Sakydavo, kad kartais tokiu būdu pavykdavo užgesinti gaisrą“, – atskleidė pašnekovas.

Taip pat jis ragino atsigręžti į Lietuvą ir atkreipti dėmesį į Vilniaus arkikatedrą. Pašnekovas pasakojo, kad ant jos frontono galima aptikti šv. Stanislovo skulptūrą.

REKLAMA
REKLAMA

Etnologas pasakojo, kad šalia jo skulptūros taip pat yra šv. Elenos ir šv. Kazimiero skulptūros, kurios turi tam tikrą simboliką.

„Svarbu paminėti, kad mūsų Vilniaus arkikatedra ir pavadinta šv. Kazimiero ir šv. Stanislovo vardais. Ant katedros frontono yra trys skulptūros, t. y. šv. Elena, Rusijos globėja, šv. Kazimieras, Lietuvos globėjas, ir šv. Stanislovas, Lenkijos globėjas“, – tikino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Cibulinio dienos reikšmė

Ši diena taip pat minima kaip Cibulinis. Etnologas atskleidė, kad ji susijusi su žemdirbyste ir aktualiausia pavasario veikla protėviams – sodinimu.

L. Klimka teigė, kad Cibulinio dieną lietuviai prieš atkeliaujant krikščionybei sodindavo svogūnus. Manyta, kad šią dieną pasodintos daržovės gerai derės.

REKLAMA

„Dabar pats darbymetis, žmonių laukia daržai. Būdavo sakoma, kad prieš arba po šv. Stanislovo dienos būtinai reikia pasodinti svogūnus.

Krikščioniškais laikais per pačią šv. Stanislovo dieną svogūnų nesodindavo, nes ji būdavo laikoma šventa. Sakoma, kad tai pats geriausias laikas, nes jau šilta žemė“, – pasakojo etnologas.

Jis pridėjo, kad lietuviai taip pat šią dieną stebėdavo dangų ir pagal tai taip pat orientuodavosi, ar jau laikas sodinti svogūnus. Pašnekovas pasakojo, kad išvydę vieną ženklą danguje, protėviai svogūnų nesodindavo:

REKLAMA

„Per šv. Stanislovo dieną dar būdavo žiūrima, ar Saulė su Mėnuliu nėra kartu pasirodžiusi danguje, nes jeigu jie kartu – tuomet sodinami svogūnai, sakydavo, kad virsdavo į žyduolius. Toks būdavo prietaras.

O šiaip svogūnai, nors mes juos gavome iš totorių, tačiau virtuvėje yra būtini, be jų neapsieina joks lietuviškas patiekalas.“

Gamtos ir orų ženklai

Įdomu ir tai, kad šią dieną taip pat būdavo stebimi orai. Etnologas pranešė, kad ypatingai didelę reikšmę jie turėdavo bitininkams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bitininkams ši diena būdavo ypatinga tuo, kad jie stebėdavo orus. Jeigu diena šilta, maloni ir saulėta, tai reikšdavo, kad šiemet bus daug medaus, tikėdavo, kad medumi derlingi metai. Jeigu būdavo šaltas vėjas, sniegas ir dar kas nors, tai reikšdavo, kad bus prasti metai“, – pranešė jis.

L. Klimka pridėjo, kad, pažvelgus į šių metų orus, galima matyti, kad, ko gero, medaus derlius didelis nebus. Pasak jo, visos paskutinės dienos buvo apsiniaukusios:

REKLAMA

„Štai pažiūrėkite, dabar sodai žydi, o bitės negali įskristi. Tai reiškia, kad sodai bus nederlūs, nes bitės neišnešios žiedadulkių ir daug žiedų tuščiai žydės. Bitės nelabai dabar skrenda, nes vėjas ir šalta, jos susitraukusios laukia, kol bus geresnis oras, valgo tą medų, kurį sunešė.

Pagal šių metų orus jau kelinta diena, kaip bitelės neskraido. Esu kaime, matau, kad tuščiai žydi sodai, obelys tuščios, bitės neskrenda iš avilių. Šiemet nėra labai džiugios prognozės.“

Taip pat L. Klimka pasidalijo vienu iš senųjų papročių, kuris būdavo atliekamas pačiame gegužės mėnesio viduryje. Pasak jo, jis atbaidydavo šalnas:

„Gegužės 13, 14, 15 dienos būdavo pavojingos, kai šalnos žiedus nukąsdavo. Tada sodininkai kurdavo laužą, kad jis bent kažkiek tas šalnas atbaidytų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų