Nuo mėsiškų valgių turi būti susilaikoma visais metų penktadieniais (išskyrus tuos atvejus, kai jie sutampa su iškilmės diena), Pelenų trečiadienį ir, pagal seną Lietuvos tradiciją, – Kūčių dieną. Šis abstinencijos įstatymas saisto visus nuo 14 metų amžiaus.
Susilaikymo nuo mėsiškų valgių (abstinencijos) įstatymas draudžia valgyti žinduolių ir paukščių mėsą ir tai, kas turi tiesioginį ryšį su mėsa. Leidžiama valgyti žuvį, kiaušinius, pieno produktus, jūros gėrybes.
Kaip nurodo bažnyčia, susilaikymą nuo mėsiškų valgių (abstinenciją) bei pasninką lydinti atgailos dvasia įpareigoja tikinčiuosius Gavėnios metu nerengti triukšmingų pasilinksminimų, griežčiau, negu paprastai, vengti svaigalų, atsakingiau vertinti laiką, skiriamą darbui, laisvalaikiui, pramogoms ar asmeniniams pomėgiams, laiką, praleidžiamą prie televizoriaus ar kompiuterio.
Atgailą ir apsimarinimą turi lydėti kova su blogais polinkiais, įpročiais ir ydomis.
Pasninkas ir abstinencija
Apie tai, kuo skiriasi pasninkas nuo abstinencijos, anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo Žaslių kunigas Stasys Čiupalas.
Lietuvoje labai dažnai yra painiojamos dvi sąvokos – pasninkas ir abstinencija. Anot kunigo, nors visuomenėje šios sąvokos susiliejo, visgi, jų reikšmė skirtinga.
„Pasninkas yra laikas, kuomet valgome mažiau. Kai įprastai kasdien valgome sočiai, tai pasninkaudami kelis kartus valgome taip, kad palaikytumėme sveikatą ir gyvybę.
Pas mus sąmonėje yra užsifiksavę, kad pasninkas yra mėsos nevalgymas, nors pagal bažnytinius įstatymus taip nėra. Tačiau tie, kurie nori, gali per pasninką ir susilaikyti nuo mėsos valgymo“, – pasninko reikšmę atskleidė kunigas.
Jis pridūrė, kad pasninkas yra susijęs su maisto kiekybe, t. y., kiek mes jo suvalgome per dieną, o abstinencijos terminas turi kitokią reikšmę.
„Abstinencija yra susilaikymas nuo kokio nors dalyko. Pavyzdžiui, nuo alkoholio, kas mūsų visuomenėje aktualu, nuo saldumynų arba mėsos. Tad iš esmės, atsisakome kažkokio dalyko, kuris mums labai svarbus“, – apie abstinenciją kalbėjo S. Čiupalas.
Anot jo, abstinencija yra žmogui svarbaus malonumo atsisakymas, kas dažnai visuomenėje interpretuojama, kaip mėsa. Kunigas pridūrė, kad pasninko ar abstinencijos laikymasis yra tam tikra maldos forma, pokalbis su Dievu.
Kada laikytis pasninko ir abstinencijos?
Šiuo metu gyvename Gavėnios laikotarpyje, tad itin svarbu žinoti, kada reiktų laikytis pasninko, o kada abstinencijos.
„Paprastai anksčiau žmonės pasninko laikydavosi per visus Gavėnios penktadienius ir Advento penktadienius. Dabar pasninkauti būtinai turime per Pelenų trečiadienį, Didįjį Velykų penktadienį, o Didįjį šeštadienį susilaikyti.
Kai kurie žmonės anksčiau taikydavo pilną pasninką, kai nieko nevalgydavo šiomis dienomis. Bet dabar jau valgome, tik mažiname kiekius“, – apie tris svarbias pasninko dienas kalbėjo S. Čiupalas.
Visgi, tiems, kurie laikosi bažnytinės teisės, svarbu žinoti, kad nepaisant Gavėnios ar Advento laikotarpio, kiekvieną penktadienį reikėtų pasninkauti:
„Kiekvienas penktadienis, nesvarbu koks laikotarpis, turėtų būti pasninko, nes penktadienis Kristaus kančios diena, tai dėl to ir reikia pasninkauti.“
Ne visi turi laikytis pasninko ir abstinencijos
Nors tikintys žmonės tvirtai laikosi pasninko, tačiau kunigas atskleidė, kad ne visiems privalu pasninkauti. Pasak S. Čiupalos, yra žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali rinktis įprastą dienos mitybos planą.
„Reikia nepamiršti, kad nuo pasninko yra atleidžiami ligoniai, ligonius prižiūrintys asmenys. Ligoniams prilyginamos yra ir nėščios mamos arba maitinančios kūdikius mamos.
Pasninko neprivalo laikytis ir sunkiai dirbantys arba tie, kurie negali pasirinkti sau maisto. Taip pat tie žmonės, kuriuos klebonas atleidžia nuo pasninko“, – apie išimtis kalbėjo Žaslių kunigas.
