Akušerinis smurtas. Kas tai?
Daugelis skaitytojų tikriausiai nėra girdėję sąvokos „akušerinis smurtas“. Lietuva yra tarp daugumos šalių, kurios neturi oficialiai pripažįstamos ir aiškiai apibrėžtos „akušerinio smurto“ sąvokos, nors daug atliktų tyrimų įrodo, kad „akušerinis smurtas“ rimta problema visame pasaulyje.
A. Karnauskienė sako, kad ši koncepcija atsirado XX amžiaus pabaigoje Lotynų Amerikoje, kai buvo atkreiptas dėmesys į lyties diskriminaciją, o tiksliau, į diskriminaciją, nukreiptą būtent į moterį. Daug moterų prisipažino patiriančios smurtą valstybinėse sveikatos įstaigose, priverstinai sterilizuojamos, žeminamos, taip pat išgyvenančios įvairių formų smurtą gimdymo metu.
„Šalys, pripažinusios akušerinį smurtą į jį įtraukia tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, be sutikimo teikiamą priežiūrą, taip pat tam priskiriama nekonfidenciali priežiūra, negarbinga priežiūra (įskaitant žodinę), diskriminacija pagrįsta dėl konkrečių paciento savybių, priežiūros atsisakymas ir neišleidimas iš gydymo įstaigos. Žinoma, yra ir kultūrinių skirtumų, medicininės priežiūros nesutapimų, teisinių skirtumų ir kitų dalykų, neleidžiančių visur taikyti vienos sąvokos“, – pasakoja akušerė.
Skaudžios patirtys
A. Karnauskienė pasakoja, kad šį pavasarį mokslo ir asmeniniais tikslais atliko anketinę moterų apklausą apie gimdymo metu patirtą akušerinį smurtą, kurioje galėjo dalyvauti visos bent kartą 2017–2021 m. gimdžiusios moterys.
„Atvirai pasakius, neįsivaizdavau, kokie bus rezultatai, nes tokių tyrimų Lietuvoje iki to laiko nebuvo atlikta. Pradėjusi skaityti atsakymus buvau šokiruota, nes pasirodo, tos frazės, kurias girdėjo kai kurių iš mūsų mamos ir močiutės, vis dar gyvos, o iš 560 tyrime dalyvavusių moterų net 40 proc. mano, kad gimdymo metu patyrė akušerinį smurtą.
„Liepė tylėti ir nerėkti, nes kitaip gąsdino, kad nutildys“, „Jeigu dar šauksi, trenksiu...“, „Stūmimas už pečių, iš lovos traukimas ir šaukimas eik namo“, „Kur čia tokia stora išstumsi. Ko čia rėki?“, „Tą cyplą uždarykit toliau nuo posto.“, – pasidalino keletu šokiruojančių pavyzdžių akušerė.
Ji sako, kad kiekvieną kartą perskaičiusi moterų atsakymus ji buvo šokiruota. Todėl ilgai svarstė, ką daryti su šiais pasakojimais. „Moterys ir taip bijo gimdymo, kas yra visiškai natūralu, nes, visomis prasmėmis, tai išties didelis išbandymas, todėl dar apkartinti jo laukimą neigiamomis kitų moterų patirtimis nedrįsau.“
Prevencinės priemonės
Kaip jau buvo minėta, Lietuvoje dar neturime oficialiai pripažinto akušerinio smurto, todėl prevencinių priemonių, padedančių jo išvengti, yra nepakankamai. A. Karnauskienė džiaugiasi, kad Lietuvoje daugybė atsidavusių medikų, kurie stengiasi savo pacientams suteikti viską, kas geriausia. Ji sako, kad problema yra labiau suvokimo lygmenyje, nes vis dar manoma, kad daugelis dalykų yra normalu ir kitaip neįmanoma.
„Dar visai neseniai smurtą šeimoje patirianti moteris buvo tarytum pati kalta, kad gyvena su smurtaujančiu vyru, gal net tariamai pati kalta ir nusipelnė to... Tas pats ir kalbant apie smurtą prieš vaikus, nes kaipgi užauginsi dorą vaiką nė karto nepaauklėjęs diržu? Taip, deja, ir su gimdančiomis moterimis... Juk „ne atostogų atvažiavo“, nejau negali pakentėti, „juk neskauda“, – skaudžiomis moterų patirtimis dalinasi akušerė.
Anot moters, visose srityse esama visokių žmonių, tik labai gaila, kad būtent šiuo moteriai tokiu jautriu laikotarpiu, kartais padaroma metų metais besitęsianti fizinė ir emocinė žala. Tiesa, akušerė sako, kad šių dviejų dalykų suplakti negalima, nes žmogaus būdo savybės gali būti nemalonios, bet kaip specialistas jis gali būti savo srities profesionalas. Žinoma, tai nesuteikia teisės smurtauti.
Akušerinio smurto pasekmės
Tačiau akušerė vis tik ryžosi kalbėti. Jos tikslas – perduoti žinutę, kad taip neturi būti. „Tik mes pačios galime su tuo kovoti, gal tuomet atsiras daugiau empatijos, nes skausmo ir streso valdomos moterys kartais elgiasi pačios sau neprognozuojamai, o patirtis, kurią mes, medikai, joms, suteikiame, lydės visą gyvenimą“, – teigia pašnekovė.
Anot medikės, akušerinio smurto pasekmės, kaip ir kitos rūšies smurtas, gali palikti tiek fizinių, tiek emocinių pasekmių, kurios tęsiasi nuo kelių dienų iki keleto mėnesių ar net yra juntamos daugybę metų. Literatūroje rašoma, kad tokios pasekmės gali būti ir pogimdyvinė depresija, simptomai, kurie būdingi potrauminio streso sindromui, pašliję santykiai su artimaisiais, draugais, antrąja puse, nepasitikėjimas žmonėmis, ypač medicinos personalu, sutrikusios emocijos, košmariški sapnai, pakitę santykiai su naujagimiu, nenorėjimas vaikų, baimė gimdyti dar kartą ir kita.
Pašnekovę nustebino ir apibendrinant tyrimą atsiskleidusi situacija, kad moterų, kurios gimdymo metu buvo menkinamos, baramos, vyrai sugebėdavo vėliau tuo pasinaudoti žemindami moteris namuose ir pabrėždami, kad jos neva net vaiko nemokėjusios pagimdyti. Tad savivertės menkinimas, deja, bet tęsėsi ir sugrįžus iš ligoninės.
Deja, vos keletas moterų, patyrusių akušerinį smurtą kreipiasi pagalbos į specialistus, nors beveik trečdaliui respondenčių pagalba buvo reikalinga.
A. Karnauskienė sako, kad iš esmės situacija tikrai nėra bloga, tiesiog smurto prieš moteris atvejų vis dar pasitaiko.
„Labai liūdna, kad vis dar turime tokią statistiką ir tokių patirčių. Kita vertus, matydama savo kolegų elgesį aš didžiuojuosi, kad kultūra, požiūris ir bendravimas labai keičiasi, kad tiek visuomenė, tiek medicinos personalas kelia vis aukštesnę kartelę medicininei priežiūrai, o paciento pasitenkinimas paslaugų kokybe yra labai svarbus. Mes esame priklausomi vieni nuo kitų, todėl ir turime dirbti kaip komanda, darni ir draugiška komanda, kur neturi būti išankstinių nuostatų ar nepagarbos vieni kitiems. Deja, bet medikai taip pat patiria įvairių smurto formų, todėl abipusė pagarba tiesiog būtina“, – tikisi akušerė.
