Didžiausio lietuviško prekybos tinklo duomenys rodo, jog vasarą šalies gyventojai išnaudoja kaip reikiant pasimėgauti sezoninėmis gamos gėrybėmis. Pirmiausia – šviežiu vaisių bei uogų derliumi: persikais, nektarinais, trešnėmis ir braškėmis bei, žinoma, arbūzais.
Aplenkė net populiariuosius bananus
Arbūzų per pirmuosius du vasaros mėnesius pirkėjai įsigijo beveik 3 tūkst. tonų. Arbūzai buvo dažniausiai į pirkėjų krepšelius dedamas sezoninis skanėstas.
Antra populiariausia maisto prekių kategorija šią vasarą – tai daržovės, o tarp jų karaliauja bulvės ir ypač lauktas šviežias lietuviškas jų derlius. Lietuviai gausiai pirko pomidorus bei trumpavaisius agurkus iš Lietuvos ūkių. Trečia maisto prekių kategorija, be kurios neįsivaizduojama ši vasara – šviežia mėsa ir paukštiena.
„Mes patys šios vasaros neįsivaizduojame be legendinės Lilijanos Albėnaitės „Keliautojų dainos“ – visose parduotuvėse ir mūsų galvose skamba: O lia lia, o lia lia, mes keliaujam, o lia lia, o lia lia, iškylaujam, o lia lia, poilsiaujam su daina. Tikime, kad ir mūsų pirkėjai savo vasaros jau neįsivaizduoja be šio hito, kuris juos lydi apsiperkant atostogų kelionėms po Lietuvą ar šiltų savaitgalių pramogoms gryname ore.
Buvo labai įdomu, kokie gi mūsų maisto ir laisvalaikio prekių „hitai“ lydi pirkėjus šią vasarą skambant „Keliautojų dainai“. Matome, kad pirkėjai vasarą gardina itin sveikai – sezoninės gamtos gėrybės populiarumu stipriai lenkia tokius užkandžius kaip bulvių traškučiai ar saldumynai.
Šviežios mėsos pardavimai, o taip pat tarp laisvalaikio prekių karaliaujantys anglys griliui, uždegimo priemonės, iešmai bei grilio grotelės rodo, jog pirkėjai aktyviai iškylauja gamtoje, o maisto gaminimas ant grilio yra neatsiejamas vasarojimo ritualas“, – vardija Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, minėto prekybos tinklo Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė.
Vertinant atskirus produktus, kurių pirkėjai į savo krepšelius Lietuvoje įsidėjo daugiausiai, TOP penketuką sudarė arbūzai (2,8 tūkst. tonų), bananai (2,6 tūkst. tonų), bulvės (2,2 tūkst. tonų), apvalūs pomidorai (1,5 tūkst. tonų) ir šviežia kiauliena bei fasuota vištiena (po 1,3 tūkst. tonų).
Šie maisto produktai buvo patys perkamiausi trijuose didmiesčiuose, o štai kurortiniuose pajūrio miestuose – Palangoje ir Nidoje, poilsiautojai suvalgė daugiau bananų nei arbūzų, pirkėjai kiek rečiau rinkosi mėsą, mažiau įsigijo jau paruoštų kepti šašlykų, tačiau dažniau į krepšelius dėjo šviežius agurkus, sūrius, bulvių traškučius bei valgyti paruoštus kulinarijos gaminius.
Ežeringame Molėtų krašte – kaip niekur kitur, pirkėjai gerokai dažniau rinkosi jau paruoštus kepti šašlykus ir pirko jų daugiau nei šviežios mėsos. Beje, šašlykų per pirmuosius vasaros mėnesius pirkėjai iš viso iškepė beveik 500 tonų.
Dėmesio centre – laikas, mados ir sveikata
I. Trakimaitė-Šeškuvienė atkreipia dėmesį, kad lyginant šios ir praėjusios vasaros pardavimus, atsiskleidžia pirkėjų dėmesys laiką taupantiems sprendimams, pasaulinėms kulinarijos tendencijoms bei sveikatingumui.
Pavyzdžiui, šiemet daugiau nei dvigubai populiaresni šviežios paukštienos pusgaminiai – tai gaminti jau paruoštos dešrelės, marinuota paukštiena, kurią galima iškart kepti parsinešus iš parduotuvės.
Šią vasarą keliskart didesnio pirkėjų susidomėjimo sulaukė visame pasaulyje madingi egzotiniai grybai, daugiau nei dvigubai šoktelėjo šviežios mėsos subproduktų pardavimai – jų grįžimas į kasdienį meniu yra viena ryškiausių šių metų kulinarijos tendencijų. Ženkliai didesniu pirkėjų dėmesiu nei pernai pasižymėjo ir šviežia kalakutiena.
„Šią vasarą 10-40 proc. aktyviau perkamos įvairios ekologiškos daržovės. O štai traškučių ir jiems skirtų padažų populiarumas sumažėjo apie 10 proc. Galima daryti prielaidą, jog lietuviai ėmė dažniau rinktis sveikus užkandžius – nesvarbu, ar dirba, ar leidžiasi į atostogų nuotykius“, – pranešime spaudai pabaigai priduria I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
