Dėl savo alergijos ji negali užsiimti sportu ir nuo vieno universiteto pastato jai reikia važiuoti automobiliu, kad judėdama ji nesuprakaituotų ir jai neprasidėtų alerginė reakcija.
T. Hansen-Smith ligą diagnozavo jos mama, kuri yra gydytoja. Mergina po dušu maudosi du kartus per mėnesį ir net atsigerti gurkšnelį vandens jai sukelia nemalonius pojūčius. Kalifornijoje gyvenanti T.Hansen-Smith sako:
„Tai labai nemalonus sutrikimas, kadangi esu alergiška net savo ašaroms, seilėms ir prakaitui. Man labai sunku iškęsti karštą orą ir turi vengti intensyvaus judėjimo. Net nuo vieno universiteto pastato iki kito mane vežioja automobiliu, kitaip į paskaitas eičiau karščiuodama, su migrena ir bėrimais, dėl to būtų labai sunku susikaupti studijoms.
Man taip pat labai pavargsta raumenys ir dažnai pykina - pykinimas paprastai pasireiškia tuomet, kai pavalgau arba atsigeriu ko nors, kame yra daug vandens, pavyzdžiui, vaisių ar daržovių. Net atsigėrus vandens man išberia liežuvį.“
T. Hansen-Smith akvageninė urtikarija buvo diagnozuota, kai jai buvo 10 metų. Pirmieji simptomai jai pasireiškė aštuonerių metų, kai išsimaudžius vonioje ar duše jai prasidėdavo bėrimai. Iš pradžių jos tėvai manė, kad tai alergija tuo metu naudojamam muilui ar šampūnui.
„Man labai pasisekė, nes mano mama yra bendrosios praktikos gydytoja, todėl kai man prasidėjo bėrimai, ji iš pradžių manė, kad tai alergija muilui ar šampūnui.“ - sako ji. -
„Turėdama tai omenyje ji po vieną ėmė keisti švaros priemones, kad išsiaiškintų, kuriai gi aš esu alergiška. Nuo bėrimų gerdavau tabletes nuo alergijos, kurios padėdavo, tačiau su amžiumi akvageninė urtikarija stiprėjo, tad dabar šios tabletės man nebepadeda.“
Informaciją apie simptomus susiradusios internete, T. Hansen-Smith su mama išsiaiškino, kad ji serga būtent šia liga. Nuo tada jos mama yra pagrindinė jos gydytoja.
Kadangi ši liga yra labai reta, apie gydymo efektyvumą skirtingiems pacientams yra labai mažai informacijos. Studentė šiuo metu geria devynias antihistaminų tabletes per dieną ir tikisi, kad simptomai nesuintensyvės.
Ji pridūrė: „Kartais sirgti akvagenine urtikarija yra tikras iššūkis - sunku kasdien gerti tiek vaistų ir žinoti, kad tai niekada nepraeis. Vienu metu per dieną gerdavau net 12 tablečių, šiuo metu geriu po devynias. Dažnai tenka prisiminti, kad akvageninė urtikarija yra nepagydoma liga ir kad iki galo nepasveiksiu niekada - kartais būna labai sunku tai girdėti.“
Nepaisant ligos jai keliamų kasdienių iššūkių, T. Hansen-Smith yra pasiryžusi neleisti ligai kontroliuoti jos gyvenimo. Ji sako: „Visuomet planavau iš savo gimtojo miestelio išvažiuoti studijuoti į kitame mieste esantį universitetą.
Stengiuosi gyventi šia diena, nes kiekviena diena gali būti daug geresnė, nei vakarykštė. Jei pavyksta susitikti su draugais ir artimaisiais ir neprireikia anksčiau nei planuota grįžti namo dėl prastos savijautos, arba jei pavyksta per dieną nueiti į visas paskaitas, tai jau laikau savo laimėjimu.“
T.Hansen-Smith apie savo ligą informacija dalinasi savo instagramo paskyroje „@livingwaterless“.
