Dilgėlės nėra daugelio žmonių mėgstamiausių augalų sąraše. Tačiau ši dilgėlinė rūšis yra daug daugiau, nei žmonės įsivaizduoja.
Pradėkime nuo pagrindinių dalykų. Dilgėlės yra nuostabios kolonistės plikose ir pažeistose žemėse. Jų ilgai išliekančios sėklos gali išbūti užmigdytos dirvoje penkerius metus ar net ilgiau.
O tos šakniastiebinės (tarpusavyje sujungtos) šaknys, dėl kurių jas taip sunku išnaikinti iš gėlynų, yra tarsi augalo supergalia, padedanti joms greitai sukurti naujas populiacijas.
Čarlzo Darvino teorija, kad dilgėlių sėklos gali išgyventi ilgai mirkomos sūriame vandenyje, o jūra jas išsklaido, pasirodė esanti teisinga. 2018 m. atliktas tyrimas parodė, kad jų tvirtumas leidžia joms kolonizuoti už užjūrio.
Tai gali skambėti ne kaip gera žinia, tačiau intensyvus ūkininkavimas, miestų plėtra ir tarša naikina gamtą. Mūsų sodų ir kaimų gyvūnija priklauso nuo augalų, tačiau dėl klimato kaitos jiems augti darosi vis sunkiau. Dėl dilgėlių atsparumo jos yra gyvybiškai svarbi priemonė kovojant su šia gamtos krize.
Draugiškos laukinei gamtai
Dilgėlės padeda išgyventi laukiniams gyvūnams, ypač miestuose ir žemės ūkio paskirties teritorijose. Jungtinėje Karalystėje dilgėlės yra vikšrų maistinis augalas. Šių dilgėlių išplitimas į mūsų sodus ir dykvietes (iš natūralių miško buveinių) leido šiems drugeliams išplėsti savo plotus mūsų soduose ir miestuose.
Dilgėlėmis minta ne tik drugeliai. Dilgėlių lapuose kiaušinėlius dažnai deda boružėlės. Šie „sodininkų draugai“ godžiai minta amarais, tomis erzinančiomis mažomis žaliomis ir juodomis muselėmis, kurios siurbia sultis iš mūsų gležnų augalų ir niokoja mūsų daržoves.
Dilgėlės mūsų soduose ir šalia žemės ūkio laukų suteikia dilgėlėms ir kitiems vabzdžiams prieglobstį, kur jie gali pasislėpti ir puotauti, kai amarų populiacija padidėja.
Dilgčiojimo pojūtis
Manoma, kad dilgėles, turinčias daugiau dilgėlinių plaukelių, mažiau ėda gyvūnai, pavyzdžiui, triušiai, avys ir elniai. Taigi dilgėlių dilgčiojimo priežastis yra paprasta savigyna.
Jų lapuose ir stiebuose yra maži plaukeliai, kurie, prisilietus prie objekto, veikia mechaniškai. Turint omenyje, kokią žalą gamtai pridaro žmonės, tai atrodo pagrįsta apsaugos priemonė.
Plačialapė dilgėlė (Rumex obtusifloius) mėgsta panašias augimo sąlygas kaip ir dilgėlės, todėl jos dažnai sutinkamos kartu. Tiesą sakant, nėra jokių įrodymų, kad dilgėlių lapai gydo dilgėlių įgėlimus, bet aš vis tiek visada juos naudoju – tai negali pakenkti, o ir jaučiuosi geriau.
Gydomosios galios
Jei vis dar nesate pratę prie dilgėlių, pakalbėkime apie tai, ką jos gali padaryti mūsų sveikatai. Dilgėlės nuo seno naudojamos Europos ir kitų šalių liaudies medicinoje.
Yra mokslinių įrodymų, kad dilgėlės (arba jų lapų, šaknų ir stiebų ekstraktai) gali gydyti hipertenziją (aukštą kraujospūdį) ir diabetą. Dilgėlėmis galima net palaikyti gerą ūkiuose auginamų žuvų ir viščiukų sveikatą.
Iš dilgėlių galima virti arbatą, gaminti skanią sriubą, jomis galima apvolioti sūrį. Dilgėlės yra labai maistingos, jose gausu vitaminų A ir C, kalcio ir geležies.
Iš dilgėlių taip pat galima gaminti audinius. Yra įrodymų, kad vėsaus klimato šalių gyventojai dilgėles tekstilės pluoštui gaminti naudojo jau bronzos amžiuje.
Jie buvo populiarūs tol, kol plačiai paplitusi avininkystė padidino vilnos naudojimą. Dilgėlių pluoštas taip pat buvo naudojamas Europoje, ka dėl pasaulinių karų trūko vilnos. Tradiciniai pluoštiniai augalai, tokie kaip medvilnė, neauga vėsiame, vidutinio klimato regione, tačiau dilgėlės auga puikiai.
Dabar mokslininkai tiria, ar dilgėlių pluoštai gali padėti patenkinti šiuolaikinius drabužių ir automobilių audinių poreikius. Skirtingai nei medvilnei, dilgėlėms nereikia nei trąšų, nei herbicidų, jas galima auginti skurdžioje ar net užterštoje žemėje. Taigi iš dilgėlių galima gaminti augalinį pluoštą,kuris nekonkuruotų su maisto produktų gamyba.
Tikimės, kad įsitikinote, jog dilgėlės yra mūsų draugės ir nusipelno vietos mūsų kaime, net jei kartais jos erzina. Netgi galite sutaupyti ravėjimo, palikdami nedidelį plotelį savo sode, kad suviliotumėte drugelius.
Tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo mitybos pokyčių ir kamuojančių sveikatos problemų visada rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
