Lietuvoje registruojama daugiausiai susirgusių meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei Airijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.
Naujausia apklausa rodo, kad beveik du trečdaliai tėvų, auginančių iki dešimties metų vaikus, teigia turintys nepakankamai informacijos, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie meningokoką B ir jo keliamą grėsmę.
Profesoriau, meningokokinė infekcija – itin rimta problema Lietuvoje, pagal susirgimų skaičių mes pirmaujame Europoje. Pradėkime nuo to, kas yra meningokokinė infekcija?
Pats meningokokinės infekcijos pavadinimas suponuoja, kad tai yra klastinga bakterinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju.
Šios infekcijos sukėlėjas yra gana plačiai paplitęs – ne mažiau kaip vienas iš dešimties žmonių gali nešioti šią infekciją ir patys nesusirgti, bet gali infekciją perduoti kitam, lygiai taip pat infekciją kitam gali perduoti sergantis žmogus.
Kodėl meningokokinė infekcija laikoma tokia pavojinga?
Liga pavojinga tuo, kad pradžioje nebūna jokių specifinių požymių, ji prasideda staiga ir primena peršalimo ligas ar gripą. Dažniausiai meningokokinė infekcija pasireiškia šiais simptomais: karščiavimas, vėmimas, mieguistumas, vangumas, sąmonės aptemimas, kaklo raumenų įtempimas, sąnarių/raumenų skausmai, vaikams dar yra būdingas nuolatinis verksmas, atsisakymas valgyti/gerti. Tipiškiausias simptomas – hemoraginis bėrimas, kuris dažniausiai atsiranda per pirmąją parą ar pirmosiomis valandomis.
Ar pasitaiko atvejų, kai po persirgtos meningokokinės infekcijos žmogui nelieka jokių liekamųjų reiškinių?
Gali būti tokių atvejų, kai neliks tokių ryškių padarinių, tačiau savaime suprantama, kad žmogus jau nepasieks to, ką būtų pasiekęs, jeigu nebūtų susirgęs tokia infekcija. Deja, persirgus šią infekcija 10-20 proc. lieka liekamieji reiškiniai (pvz. gali būti amputuotos galūnės, gali pasireikšti smegenų pažeidimai, klausos praradimas ir kt.).
Net jeigu medikams ir pavyko išgelbėti gyvybę, tai vienam ar dviem iš 10 susirgusiųjų gali būti tokios pasekmės, kurios parodytos akcijoje „Čia tik lėlė“. Labai norėtųsi, kad visi suprastų ir atkreiptų dėmesį, kuo ši infekcija gresia. Tol, kol su ja nesusiduriame, atrodo, kad manęs tai nelies.
Dėl kokių priežasčių meningokokinės infekcijos susirgimų skaičius yra toks didelis Lietuvoje?
Niekas negali paaiškinti, kodėl Lietuvoje susirgimų skaičius yra toks didelis. Svarbu žinoti, kad Lietuvoje daugiausiai paplitusi yra B tipo meningokokinė infekcija. Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kuri 2018 m. į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukė vakciną nuo B tipo meningokokinės infekcijos ir tėvai/globėjai turi galimybę nemokamai paskiepyti vaikus (3 mėn., 5 mėn. ir 12-15 mėn.).
Tačiau jeigu mes išvyksime į kitą šalį arba žmonės atvyksta čia iš kitos šalies, kur yra paplitusi kita meningokoko serologinė grupė, tuomet turime suprasti, kad ši B tipo meningokokinės infekcijos vakcina nuo kitų serologinių grupių sukeltos meningokokinės infekcijos neapsaugos.
Nuo vakcinos atsiradimo Lietuvos rinkoje (2014 m.) apie 100 tūkstančių žmonių yra pasiskiepiję nuo B tipo meningokoko infekcijos.
Vaikus, kurie nėra skiepijami pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, tėvai/globėjai gali paskiepyti savo lėšomis.
Tačiau kodėl kiti tėvai neskiepija savo vaikų nuo meningokokinės infekcijos?
Iš vienos pusės, tėvai, kurie suprato svarbą ir skiepo reikšmę, paskiepijo savo vaikus savo lėšomis dar tada, kai ši vakcina nebuvo kompensuojama. Todėl, kai ji atsirado kompensuojama, mes neturėjome tokio didelio besiskiepijančių žmonių šuolio.
Dalis tėvų dvejoja, dėl to, kad yra daug mokslu nepagrįstos informacijos žiniasklaidoje, ypač internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose.
Šokiruojantys socialinės apklausos duomenys rodo, kad per keletą metų 30 kartų išaugo teigiančių, kad vakcinos yra traktuojamos kaip nauda farmacinėms kompanijoms, kas yra visiškai prasmės neatitinkantis teiginys, atrodo, kaip galima tokius dalykus teigti.
Jei mes bent kiek pagalvosime, tai suprasime, kad žmonių sveikatos išsaugojimas, mirtys, neįgalumas yra nesulyginama kaina su tuo, kiek kainuoja vakcina.
Profesoriau, Jūs jau užsiminėte, bet ar tikrai tiesa, kad dažnai vaikai jau būna pavėluotai atvežti , nes pasirodo bėrimas ir jau nelabai ką galima padaryti?
Tokiais atvejais mes turime pačius skaudžiausius išgyvenimus, tuomet jau kalbame ne apie valandas, o minutes. Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, o jūsų vaikas nenori valgyti, gerti, karščiuoja – reiktų nedelsiant važiuoti į gydymo įstaigą.
Svarbiausia turėti tokį šeimos gydytoją, kuriuo jūs pasitikėtumėte ir galėtumėte paskambinti bet kuriuo paros metu.
Artėjant šaltajam sezonui, profesoriau, kokią žinią norėtumėte pasiųsti Lietuvos žmonėms?
Natūralu, kad šaltuoju metų laiku mes daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose ir turime daugiau artimo kontakto, todėl yra didesnė tikimybė užsikrėsti. Tokiu metu sparčiai plinta oro lašelinės infekcijos: meningokokinė infekcija, gripas, kitos peršalimo ligos ir kt..
Pirmiausia vertėtų pasirūpinti specifinėmis (skiepais) ir nespecifinėmis profilaktikos priemonėmis – kosėjimo, čiaudėjimo, rankų higiena. Taip pat svarbu – dažnas patalpų vėdinimas ir atitinkamas jų valymas.
Besirūpindami tiek savo tiek aplinkinių sveikata, pajutus pirmuosius ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Kalbinami pašnekovai su minėta įmone nėra susiję.
Dėl asmeninės medicininės konsultacijos prašome kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą.
CL Nr [NP-LT-MNX-PRSR-190022], parengimo data: [2019 11 12]
© 2019 GSK įmonių grupė arba licencijos turėtojas.
Informaciją parengė “GlaxoSmithKline Lietuva”.
