„Prieš rudenį suaktyvėja vaikų skiepijimas. Vis daugiau tėvų ir globėjų, prieš vaikams sugrįžtant į mokyklą, stengiasi patikrinti jų sveikatą – tuo pačiu vaikai ir paskiepiami nuo užkrečiamųjų ligų rekomenduojamais skiepais“, – teigė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė.
Skaičiuojama, kad pernai rugpjūčio mėnesį pirmąja vakcinos nuo ŽPV doze buvo 4,2 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus, kitais mėnesiais skaičius svyravo tarp 1,5-2,5 tūkst. vaikų.
NVSC duomenimis, skiepų gausa išsiskyrė ir praėjusių metų rugpjūtis – pirmąja doze paskiepyta 1,8 tūkst. vaikų, tuo metu kitais mėnesiais – apie 600-1000.
R. Liausėdienė pažymi, kad vakcinacijos aktyvumas natūraliai sumažėja šaltuoju metų laiku.
„Prasidėjus gripo sezonui, padidėjus sergamumui peršalimo ligomis itin išauga ligonių srautai į gydymo įstaigas, padidėja gydytojų darbo krūvis, tampa sunkiau patekti ir pas šeimos gydytojus, tad gyventojai mažiau dėmesio skiria ir profilaktiniams skiepams“, – sakė NVSC atstovė.
Vakcinacija nepakankama
Nors skiepijimosi nuo ŽPV mastai Lietuvoje auga, specialistai pabrėžia, jog tai dar nėra pakankama. Pasak gydytojos ginekologės Dianos Žilovič, vaikų vakcinacija Lietuvoje tesiekia 65 procentus.
„Apie ŽPV, kaip ir kitas lytiniu keliu plintančias ligas, mūsų šalyje vis dar vengiama kalbėti, tad natūralu, kad visuomenėje trūksta žinių tiek apie patį virusą, tiek apie jo plitimą bei sukeliamų pasekmių rimtumą“, – sako medikė.
Gydytoja perspėja, kad ŽPV infekcijos pasekmės gali būti labai rimtos: dalis žmogaus papilomaviruso tipų gali sukelti priešvėžinius ar vėžinius susirgimus.
Vakcinaciją rekomenduojama pradėti iki pirmo susidūrimo su virusu, nes tada jis yra pats efektyviausias, pabrėžia medikė.
