Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas apie šį kvapą, kaip jis atsiranda bei kaip jo būtų galima išvengti plačiau papasakojo naujienų portalui tv3.lt
Terminas „seno žmogaus kvapas“ gali būti vertinamas kaip socialinė stigma, tad svarbu šią temą aptarti jautriai. Nors tai yra natūralus procesas, svarbu atkreipti dėmesį, kad kvapų pokyčiai ne visada būna ryškūs ir kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus.
Atskleidė, kodėl atsiranda „seno žmogaus kvapas“
Vaistininkas patvirtina, jog garbaus amžiaus žmones išties kartais lydi specifinis kvapas, tačiau dažnas klysta manydamas, kad šis kvapas yra susijęs su higiena, tačiau tai – ne visiškai tiesa. Specifinį kvapą lemia natūralūs biologiniai procesai, vykstantys organizme kūnui senstant.
„Kadangi bėgant laikui žmogaus kūnas vis mažiau geba suardyti tam tikras riebalų rūgštis, jos oksiduojasi ir išskiria cheminę medžiagą, kuri skleidžia neįprastą kvapą.
Šalia to, senstant organizme vyksta ir kiti pokyčiai – oda tampa sausesnė, kinta jos pH lygis, tad keičiasi ir prakaitas bei kiti per odą pasišalinantys sekretai, taip pat keičiasi kai kurie hormonai, kurie gali paveikti kūno kvapą.
Įtakos gali turėti ir bendras gyvenimo būdas – jei asmuo vartoja tam tikrus vaistus, serga lėtinėmis ligomis, gali pakisti jo kūno kvapas. Žinoma, mityba taip pat svarbi, nes jei dažnai valgome aštraus skonio produktus, tokius kaip svogūnai ar česnakai, kūno kvapas tik ryškėja, nes dalis medžiagų išsiskiria per prakaitą“, – įspėja R. Blynas.
Moksliniu požiūriu, pagrindinė cheminė medžiaga, atsakinga už „seno žmogaus kvapą“, yra vadinama 2-nonenalu. Ji atsiranda dėl nesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijos. Būtent ši medžiaga dažniausiai siejama su specifiniu kvapu, kuris dažnai pastebimas pas vyresnius žmones.
Odos mikrobioma, arba mikroorganizmų ekosistema ant odos paviršiaus, taip pat keičiasi su amžiumi. Tai gali daryti įtaką kvapų pokyčiams, nes bakterijos, gyvenančios ant odos, gali metabolizuoti odos sekretus, gamindamos kvapą skleidžiančias medžiagas.
Kvapas gali būti kontroliuojamas
Pasak R. Blyno, šis kvapas atsirasti gali ir dėl tam tikrų ligų:
„Kai kurios netinkamai kontroliuojamos ligos, pavyzdžiui, diabetas, gali šiek tiek pakeisti kūno kvapą – nuo žmogaus gali sklisti acetoną primenantis kvapas.
Įvairios kepenų ar inkstų ligos taip pat gali lemti pasikeitusį kvapą, kadangi sumažėja organizmo galimybės efektyviai pašalinti toksinus. Pavyzdžiui, inkstų ligomis sergantys asmenys dėl besikaupiančio šlapalo kiekio gali skleisti amoniako kvapą, o tokiomis kepenų ligomis kaip kepenų cirozė ar hepatitas sergantys žmonės – salstelėjusį kvapą.“
Tačiau šis kvapas gali būti kontroliuojamas. Anot vaistininko, kadangi pasikeitusį kūno kvapą gali lemti ne vienas veiksnys, būtina atsižvelgti į juos visus.
Visų pirma, labai svarbu kontroliuoti lėtines ligas, prireikus – lankytis pas gydytojus, vartoti paskirtus vaistus ir bendrai tausoti savo organizmą. Antra, visavertė mityba, pakankamas skysčių suvartojimas ir kruopšti higiena gali prisidėti prie geresnio kvapo sukūrimo.
Be higienos ir mitybos, kvapų kontrolėje gali padėti ir specifiniai odos priežiūros produktai, tokie kaip odos drėkinimo priemonės ar antiperspirantai, kurie gali sumažinti 2-nonenalo gamybą ar kvapo intensyvumą. Šiuolaikinė kosmetikos pramonė taip pat kuria produktus, kurie gali padėti neutralizuoti ar maskuoti natūralų kūno kvapą.
Kartais gan jauni žmonės turi specifinį kūno kvapą, kuris "nenusiplauna", ypač kojų... Ir senukai neturi jokio spec kvapo. Ir teko pažinti vyriškį, kuris sveikas, bet oi kokį kvapą skleidžia ir jokie dušai nepadeda...