Nusiminę velionio Christopherio Mizono giminaičiai turėjo laukti valandų valandas, kol jo kūnas bus išgabentas. Jie sakė, kad net norėjosi atsiprašyti jo lavono už tai, kad reikėjo tiek laukti, nepaisant to, kad nauja greitosios pagalbos stotis yra vos už pusantros mylios nuo jų namų.
Pagalbos tarnybos dispečeriai liepė jiems „atidaryti langus”, bet jis buvo paliktas taip ilgai, jog kūnas sustingo. Kai laidojimo biuro darbuotojai pagaliau atvyko jį perkelti, jiems tai buvo sunku, nes kūnas buvo jau sustingęs, rašo mirror.co.uk.
Mirė savo namuose
87-metis mirė savo namuose Herne Bėjuje, Kente, penktadienį, bet paramedikai atvyko tik po 22 val., kad patikintų, jog jis mirė. Tai reiškė, kad laidojimo biuro darbuotojai atvyko tik prieš vidurnaktį, kad iš tikrųjų jį perkeltų.
Jo svainė Elaine Leeks, sužinojusi, kad jis mirė, paskambino į skubios pagalbos tarnybą, bet dispečeris jai pasakė: „Atidarykite langus ir atitraukite užuolaidas, nes laukti teks ilgai.”
Visa šeima susispietė virtuvėje ir kentė laukdami, o Christopheris gulėjo savo miegamajame be gyvybės ženklų.
Kol jie laukė paramedikų, E. Leeks sakė, kad jis „to nenusipelnė”. 65-metė pridūrė: „Aš porą kartų nuėjau į kambarį jo atsiprašyti. Aš jam pasakiau: „Chrisai, tu to nenusipelnei, tavimi reikia pasirūpinti, atleisk”.
Moteris jautė tokią neviltį, kad ji ne kartą skambino greitosios pagalbos tarnyboms ir tiki, kad jeigu nebūtų taip padariusi, jie nebūtų atvažiavę iki kitos dienos.
Kai laidotuvininkai pagaliau atvyko, šeima turėjo pasilikti kitame kambaryje, nes dėl ilgo laukimo jį buvo sunku išnešti iš vasarnamio.
Išgyveno košmarą
Ponas Leeksas pasakė: „Tai buvo siaubinga – jis atrodė tarsi iš siaubo filmo. Kai jie atvažiavo jo pasiimti, jo kūnas pradėjo stingti, nes jis ten jau ilgai gulėjo. Žmonės nori pasakyti, kad jie laukė ir sėdėjo su giminaičiais po mirties, bet taip nebuvo. Negalėjome užverti jo burnos. Tai nebuvo ori situacija. Galima laukti porą valandų, gal tris, bet ne šešias valandas, iki vidurnakčio.”
Kai atvyko paramedikas, jis pasakė E. Leeks, kad ji turi pateikti oficialų skundą, nes ji taip ilgai laukė.
Ji pasakė: „Pirmiausia paskambinau 17 val., o kai jis atvyko, pasakė: „Aš pradėjau dirbti 21 val. ir gavau skambutį, įjungiau mėlynas sirenas ir važiavau tiesiai pas jus.”
Ji pridūrė: „Skambinau 19 ir 21 valandomis, bet jie be perstojo klausinėjo, ar pacientas kvėpuoja, turėjau pasakyti „Ne, jis nekvėpuoja, jis mirė prieš keturias valandas.”
E. Leeks vienam iš dispečerių pasakė: „Jei iki 22 val. nebūsite čia, aš persimesiu jį per petį ir pati nuvešiu į greitosios pagalbos punktą, kuri yra už ketvirčio mylios nuo mūsų”. Tai šokiruoja – niekas neturėtų to patirti. Tai turėjo trukti ne ilgiau kaip porą valandų – buvo baisu.
Žinau, kad jie vilkina laiką dėl pinigų ir visa kita, ir nežinau, kokia buvo situacija, bet tai neturėjo užtrukti taip ilgai. Jis sirgo demencija ir vėžiu, buvo senas – buvo pasirengęs iškeliauti, bet ne tokiu neoriu būdu.”
Apgailestauja už laukimą
Visoje Anglijoje ligoniai, patyrę insultą, epilepsiją arba nusideginę, greitosios pagalbos vidutiniškai laukė 59 minutes ir septynias sekundes.
Naujausi NHS duomenys atskleidžia skaudžią šalies greitosios pagalbos tarnybų padėtį ir daugelyje šalies vietų žmonės turi palaukti iki 23 valandų už ligoninių ribų, kad galėtų perkelti pacientus į vidų.
Pietryčių pakrantės greitosios pagalbos tarnybos NHS „Foundation Trust” atstovas spaudai sakė: „Mūsų mintys ir užuojauta yra kartu su pono C. Mizono šeima su jų netektimi ir bet kokia kančia, kurią sukėlė mūsų laukimas.”
