Aktyvia visuomenine veikla Vladas Linauskas užsiėmė jau nuo pat vaikystės, tad nieko keisto, jog šiuo metu vyras vykdo projektus, kurie susiję su Lietuvos tautiniu identitetu ir jos žmonėmis. Netikėtai prie Palangos tilto sutikęs savo gyvenimo meilę – Irmą, Vladas net nebuvo pagalvojęs, kad ateityje pora turės tiek daug bendro ir vykdys veiklą, kuri pasieks ir pasaulinio masto vandenis.
„Su Irma susipažinome visai netikėtai. Mūsų pažinties romantinė vieta buvo Lietuvos pajūris, susitikome tiesiog prie Palangos tilto 2004 metais. Iki pat dabar tradiciškai nuvykstame ten, paminėti mūsų lemtingo susitikimo“, – pradeda pasakoti Vladas.
Vyras atvirauja, kad pamatęs Irmą jis net negalvojo, kad galės būti kažkas rimto, kad verta moterį užkalbinti ar susipažinti, nes iš šono ji Vladui atrodė tarsi nepasiekiama, sportiškos išvaizdos tvirta moteris. Dabar vyras pasakodamas šypsosi, kad apie Irmos pasiekimus meninės gimnastikos srityje sužinojo tik praėjus pusmečiui nuo pirmojo susitikimo:
„Pirmą kartą ją pamatęs maniau, kad ji su manimi visai nebendraus, jaučiausi nevertas jos. Tačiau taip nutiko, kad mus supažindino bičiulis, kuris gyveno Palangoje.
Iki šiol negaliu suprasti, kodėl ji mane pasirinko, tačiau tikriausiai įvyko magija, nes jau pirmojo pasimatymo metu atvykome vienodai apsirengę (juokiasi). Buvo labai juokinga, kad įvyko toks sutapimas, o vėliau kažkurį laiką negalėjau patikėti, kad taip sutapsime ir turėsime bendrų pomėgių.“
Kartu Irma ir Vladas yra jau penkioliktus metus. „Jaučiamės ramūs ir džiaugiamės savo santykiais“, – priduria vyras.
Bendras kūrybos vaisius – žymieji „Robotukai“
Susipažinęs su Irma, vyras įkūrė electro pop stiliaus grupę „Robotukai“, kurie populiarūs buvo ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Vladas pasakoja, kad nuo pat vaikystės žavėjosi futurizmu ir moderniais sprendimais bei taip pat šoko robot stiliaus šokius.
„Kurti „Robotukus“ idėja kilo tuomet, kai visuomenėje išpopuliarėjo vėl antroji breiko banga ir žmonės pradėjo klausyti electro pop stiliaus muzikos. Buvau vienas pirmųjų robot šokio stiliaus šokėjų Lietuvoje, tad grupėje šokau, o Irma kūrė plastinės žmogaus pusės pasirodymus.
Dabar, kai žiūrinėju archyvus, suprantu, kad tai buvo puikus projektas. Su juo apkeliavome beveik visą pasaulį, taip pat teko atstovauti Lietuvai Japonijoje, „Expo“ parodoje“, – teigia V. Linauskas.
Irmos kurtas „Robotukų“ personažas – Amrita – buvo vienas populiariausių socialinio tinklo „One.lt“ erdvėje. Valdas juokiasi, kad dėl didelio norinčių tapti draugais skaičiaus, socialiniam tinklui teko keisti taisykles.
„Irma 2009 metais turėjo 72 tūkstančius draugų, kas šiais laikais būtų sekėjai. Buvome tokie pirmieji, todėl būtent dėl tokio skaičiaus keitė „One.lt“ taisykles ir paliko tik 2,5 tūkstančių draugų paskyroje. Tais laikai dar nesupratome, kas iš to išsivystytų ateityje, nes tik dabar suprantame, kad didelis sekėjų turėjimas yra verslo forma.
„Robotukai“ buvo mūsų užklasinės veiklos dalykas, hobis, kuris pavirto į keliones, kitas transformacijas. Viskas baigėsi todėl, kad dirbant tokiame žanre reikia nuolat judėti, aktyviai užsiimti ta veikla, o galų gale ir amžius jau nebe tas, norisi būti už kadro. Džiaugiuosi, kad ta jaunystės energija užaugo į tarptautinius projektus, kuriuose dabar dirbame už kadro.
Anksčiau buvome daugiau scenoje, o dabar perėjome į režisūrinį darbą. Esame dėkingi jaunystės polėkiui, o dabar tikimės, kad galbūt mūsų vaikas susidomės tuo modernistiniu pasauliu, kuriame susiduria menai. Sentimentų tam laikotarpiui tikrai yra“, – šypsosi V. Linauskas.
Lietuvybės puoselėjimas svetur
Prasidėjus 2008 metų krizei, šeimai teko persikraustyti darbuotis į Jungtinę Karalystę. Ten Vladui teko darbuotis su įmonėmis, kurios buvo susietos su Lietuva, o kadangi tuo metu Londone buvo palankios sąlygos plėtotis verslams, ten šeima kuriam laikui ir pasiliko:
„Išvykę į Londoną pradėjome ieškoti socialinio ryšio, bendrystės su visuomene. Taip jau nutinka, kad užsienyje bendraujame lietuviai su lietuviais, nes pasiilgstame bendravimo, kalbos ir visi esame tam tikri likimo broliai.
Iš pradžių būna taip, kad bendrauti nesinori, tačiau praėjus laikui, patys pradedame ieškoti atsakymų į ilgesį. Taip ir pats ieškodamas atsakymų įkūriau „Tapatybė.lt“ projektą, kuris anksčiau buvo apdovanojimų formatų, tačiau geranoriškai šį vardą mums perdavė Mykolo Romerio universitetas ir iki pat dabar esame jo savininkai.“
Projektas kilo supratus, kad reikia veikti dėl visuomenės gėrio ir noro kalbinti visus lietuvius pasaulyje, ką jiems reiškia lietuvybė. Vladas atvirauja, kad tik išvykęs asmuo pradeda į savo prigimtį žiūrėti jautriau: norisi ir savo vaikus užauginti Lietuvoje, norisi girdėti gimtąją kalbą, turėti gražius santykius, sutarti su bendruomene, o svarbiausia – stengtis dėl savo tautos labo.
„Paradoksas, tačiau pradedame labiau mylėti Lietuvą. Čia būnant tokie dalykai skamba keistai, tačiau kitur tai skamba su skausmu, ypač tolimose valstybėse. Kalbinome daug lietuvių, kurie su ašaromis akyse pasakojo apie šį skausmą. Atrodo, kad net už tuos pačius cepelinus galėtum atiduoti viską“, – juokauja vyras.
„Projektai yra kelių metų įdirbis, „Lietuvis pas lietuvį“ taip pat yra kelių metų lietuvių įdirbio rezultatas, kuomet pasirodo, kad galime vieni į kitus kreiptis kiekviename pasaulio krašte, padėti vieni kitiems, priglausti ar patarti“, – teigia Vladas, kalbėdamas apie „Lietuvos pas lietuvį“ projektą.
Būtent kelių šių minčių vedami, Linauskai grįžo atgal į Lietuvą. Ilgesį šaliai kėlė ir noras grįžti atgal į gamtą, kuri priklauso kiekvienam, nėra privatizuota. Vladas pasakoja, kad grįžimą lydėjo emocinis ir praktinis aspektas.
„Grįžimas atgal į Lietuvą buvo planuotas, kadangi norime, jog mūsų sūnus užaugtų būtent čia, kur gali mokytis ir girdėti lietuvių kalbą. Taip pat supratome, kad nėra jokių kliūčių gyventi Lietuvoje ir dirbti kartu su visu pasauliu nuotoliu. Namus galima turėti per dvi ar net kelias vietas.
Tas grįžimo faktas labiau yra mūsų galvose, nes iš esmės, mes lietuviai esame pasaulio žmonės, pasaulio lietuviai, kurie yra ištikimi savo tapatybei, nepamirštame savo šaknų ir jų neatsisakome“, – teigia Vladas Linauskas.
Ką labiausiai vertina Lietuvoje Linauskai pamatysite laidoje „Lietuvis pas lietuvį“ jau šiandien, 17.15 val., per žiūrimiausią televiziją TV3
