„Ketvirtadalis klientų kreipiasi būtent dėl savižudybės krizės – tiek žmonės, turintys minčių ar ketinimų žudytis, tiek jų artimieji. Ar bereikia stipresnio įrodymo, kokia gyva ši žaizda Lietuvoje?“ – teigia Krizių įveikimo centro direktorė Kristina Lymantaitė.
„Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas antrina: „Didelį dėmesį mokydamiesi ir vėliau bendraudami su besikreipiančiaisiais skiriame savižudybių temai.“
Savižudybių tema vis dar stigmatizuojama
Remiantis „Jaunimo linijos“ vedamos statistikos duomenimis, pernai iš 43 tūkst. sulauktų kreipimųsi, savižudybės rizikos ar savižalos temos buvo vienos dažniausių. Jomis kalbėjo 18 proc. žmonių, paskambinusių telefonu, ir 63 proc., parašiusių internetu.
Nors emocinės pagalbos poreikis išlieka didžiulis, specialistai pažymi, kad visuomenėje vis dar egzistuoja stigma, susijusi su savižudybių tema. Emocinės paramos vyrams linijos „Nelik vienas“ vadovas Darius Docius išskiria giliai įsišaknijusią tylėjimo kultūrą.
„Kai apie savižudybės mintis tiesiog „nepriimtina kalbėti“, arba vyrauja nuostata, kad „reikia būti stipriam“ ir susitvarkyti pačiam. Dažnai pasitaiko kaltinimo tendencija, kai savižudybė laikoma silpnumo ženklu“, – aiškina pašnekovas.
M. Kriščiūnas tokiam įsitikinimui prieštarauja: „Tiesus ir drąsus kalbėjimas apie savižudybę kaip tik gali supaprastinti išbuvimą su sunkiomis mintimis žinant, kad kitas žmogus yra pasiryžęs su mumis apie jas kalbėtis.“
Artimojo savižudybė – viena skaudžiausių ir sudėtingiausių patirčių
Specialistų teigimu, šiai stigmai mažinti būtinas atviras, empatiškas ir pagarbus kalbėjimas, kuris parodytų, kad psichologinės krizės – tai ne silpnumo ženklas, o gyvenimo dalis, su kuria kiekvienas gali susidurti.
„Kalbėdami apie pagalbą žmogui, išgyvenančiam savižudybės krizę, pamirštame nusižudžiusiųjų artimuosius. Artimo žmogaus netektis dėl savižudybės yra viena skaudžiausių ir sudėtingiausių patirčių, kurią gali išgyventi žmogus“, – priduria Krizių įveikimo centro direktorė Kristina Lymantaitė.
Anot pašnekovės, tokia patirtis dažnai sukelia psichologinę traumą, iš esmės sukrėsdama žmogaus saugumo jausmą ir palikdama daug neatsakytų klausimų. Kitaip tariant, savižudybę pasirinkusių žmonių artimiesiems gresia didelė rizika patekti į socialinę atskirtį.
„Jaunimo linijos“ Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas antrina: „Savižudybė stipriai paliečia bendruomenę – mirusiojo artimieji, draugai, kolegos gali jausti labai įvairius jausmus, kuriems yra svarbu suteikti erdvę, apie juos pasikalbėti. Tam ypač padeda nusižudžiusiųjų artimiesiems skirtos pagalbos grupės.“
Savižudybių prevencija – ne vien specialistų darbas
Ir vis tik prevencija – ne vien specialistų darbas. K. Lymantaitė primena, kad tai bendras visuomenės rūpestis.
„Net paprastas nuoširdus klausimas „Kaip tu laikaisi?“ gali tapti esminiu, – tęsia Krizių įveikimo centro direktorė. – Kartais žmogui užtenka būti išklausytam, kad jis jaustųsi mažiau vienišas savo sunkumuose. Nuoširdus pokalbis tampa tuo pirmu žingsniu, kuris žmogų grąžina į gyvenimą.“
Anot emocinę pagalbą teikiančių linijų atstovų, jų darbas remiasi empatija, domėjimusi žmogumi ir saugios aplinkos kūrimu.
„Svarbu ne tik klausyti, bet ir girdėti skambinantįjį, atspindėti jo mintis ir jausmus“, – sako D. Docius.
Specialistai primena, kad pokalbiai su savanoriais nemokami, anonimiški bei konfidencialūs. Tiek žmonės, turintys minčių apie savižudybę, tiek nusižudžiusių asmenų artimieji yra raginami psichologinę krizę spręsti kreipiantis pagalbos.
Autorius: Georgijus Neverovskis
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
