Raudonoji arbata pasižymi saldžiu, subtiliu ir tuo pačiu sodriu skoniu. Joje yra antioksidantų – tai vienas iš faktų, paaiškinančių šios arbatos naudą sveikatai.
Septynios priežastys, kodėl raudonoji arbata naudinga sveikatai
Raudonosios arbatos poveikio tyrimai yra ganėtinai riboti. Tačiau, remiantis esamais tyrimais, raudonosios arbatos nauda gali apimti šiuos septynis dalykus.
1. Raudonojoje arbatoje nėra kofeino
Rooibos arbatoje nėra kofeino, todėl ji gali būti puikus pasirinkimas nėščiosioms, vaikams ar jautriai į kofeiną reaguojantiems žmonėms.
Nors kofeinas taip pat gali teikti naudos sveikatai, ne visi gali saugiai jį vartoti. Kofeinas gali kliudyti užmigti, sustiprinti nerimą ar sukelti tokį fizinį poveikį kaip smarkus širdies daužymasis arba didelis nervingumas.
Kofeino yra juodoje ir žaliojoje arbatoje bei kavoje. Raudonoji arbata yra puiki alternatyva norintiems sumažinti suvartojamo kofeino kiekį ar apskritai jo išvengti.
2. Raudonoji arbata pasižymi mažu taninų kiekiu
Raudonojoje arbatoje yra labai mažas kiekis taninų. Taninai yra natūraliai susiformuojantys junginiai, aptinkami daugelyje augalinio maisto produktų, įskaitant ir juodąją bei žaliąją arbatą ir raudonąjį vyną.
Taninai kliudo organizmui įsisavinti geležį, ypač tą geležį, kurios yra augaliniame maiste.
Kaip rodo 2013-aisiais atlikto tyrimo rezultatai, dalyvių, gėrusių šešis puodelius raudonosios arbatos kasdien šešias savaites, geležies įsisavinimui jokio neigiamo poveikio nebuvo.
3. Raudonojoje arbatoje yra antioksidantų
Rooibos arbatoje yra daug antioksidantų, žaliajame jos variante antioksidantų daugiau nei raudonajame. Ypač svarbu pažymėti tokius arbatoje esančius antioksidantus kaip kvercetinas ir aspalatinas.
Antioksidantai yra svarbūs žmogaus sveikatai, nes apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio organizmo ląstelėms.
Su gyvūnais atlikto raudonosios arbatos tyrimo rezultatai rodo, kad ši arbata gali pagerinti antioksidantų padėtį kepenyse.
Su žmonėmis atlikti tyrimai parodė, kad vartojant rooibos arbatą organizme kyla antioksidantų lygis, tačiau šis poveikis nėra žymus ir greitai išblėsta.
Visgi kitas tyrimas parodė, jog raudonoji arbata neturi įtakos antioksidantų kiekiui kraujyje.
4. Raudonoji arbata gali būti naudinga širdžiai
Antioksidantai yra svarbūs norint palaikyti širdies sveikatą, todėl rooibos arbata gali būti naudinga širdies ir kraujagyslių sistemai. Ji taip pat gali padėti palaikyti tinkamą cholesterolio lygį.
2011-aisiais atlikto tyrimo metu 40 žmonių, esančių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupėje, kasdien šešias savaites išgerdavo po šešis raudonosios arbatos puodelius per dieną.
Laikotarpio pabaigoje tyrimo dalyviams žymiai sumažėjo mažo tankio lipoproteinų („blogojo“ cholesterolio) lygis ir išaugo aukšto tankio lipoproteinų („gerojo“ cholesterolio) lygis, lyginant su kita tiriamųjų grupe.
Raudonoji arbata taip pat gali pagerinti širdies būklę slopindama angiotenziną konvertuojantį enzimą (ACE), kuris didina kraujospūdį. Nedidelės apimties tyrimas parodė, kad raudonoji arbata blokavo ACE veiklą prabėgus 30–60 minučių po jos išgėrimo.
5. Raudonoji arbata gali padėti kontroliuoti diabetą
Raudonoji arbata gali padėti diabetu sergantiems žmonėms kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje ir tokiu būdu sumažinti komplikacijų riziką.
Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė, kad raudonojoje arbatoje esantis antioksidantas aspalatinas turi potencialo kontroliuoti diabetą.
Aspalatinas taip pat gali padėti diabetu sergantiems žmonėms sumažinti kraujagyslių uždegimo ir aterosklerozės riziką. Šie du veiksniai turi įtakos širdies problemų vystymuisi.
Diabetu sergantys žmonės rizikuoja nuo dviejų iki keturių kartų dažniau mirti nuo širdies ligų nei šia liga nesergantys, teigia Amerikos širdies asociacija (AHA).
Tyrimas parodė, kad aspalatinas padeda malšinti kraujagyslių uždegimą, atsirandantį dėl didelio cukraus kiekio kraujyje.
Rooibos arbatoje aspalatino nėra gausu, tačiau daugiau jo yra nefermentuotoje žaliojoje arbatoje.
6. Raudonoji arbata prisideda prie svorio kontrolės
Raudonojoje arbatoje nėra kalorijų, tad tai tinkamas gėrimo pasirinkimas bandantiems sulieknėti arba norintiems palaikyti sveiką svorį.
Kaip rodo 2014-aisiais atlikto tyrimo rezultatai, raudonoji arbata taip pat gali prisidėti prie svorio reguliavimo padidindama leptino kiekį. Leptinas yra hormonas, padedantis reguliuoti suvartojamo maisto kiekį. Jis siunčia signalus organizmui, kai jam jau pakanka maisto. Tyrimas taip pat parodė, kad ši arbata stabdo naujų riebalų ląstelių formavimąsi ir skatina medžiagų apykaitą.
7. Priemonės su raudonąja arbata gali mažinti raukšles
Jei raudonoji arbata vartojama vietiškai, ji gali pagerinti odos išvaizdą – sumažinti raukšlių, rodo kai kurie tyrimai.
2010-aisiais atliktas tyrimas lygino iš augalų ekstraktų pagamintus želė pagrindo kosmetinius mišinius. Buvo lyginti ženšenio, sojų ir su rooibos sumaišytos arbatos ekstraktai.
Mokslininkai nustatė, kad mažinant raukšles veiksmingiausias buvo su rooibos sumaišytos arbatos mišinys. Geriausiu drėkinamuoju poveikiu pasižymėjo ženšenis.
Visgi menkai tikėtina, kad raudonosios arbatos gėrimas paskatins pastebimus teigiamus odos pokyčius.
Kiti privalumai
Kai kurie žmonės tvirtina, kad raudonosios arbatos gėrimas gali padėti gydyti šias problemas: alergiją, dieglius, aštrų skausmą; virškinimo sutrikimus; nemigą; psichinės sveikatos ligas; prastą apetitą. Tiesa, jokių mokslinių įrodymų, patvirtinančių raudonosios arbatos poveikį gydant šiuos sutrikimus, nėra.
Raudonosios arbatos paruošimas
Panašiai kaip ir juodąja arbata, raudonąja arbata galima mėgautis tiek karšta, tiek šalta.
Norint išgauti geriausią rezultatą, arbatą reikėtų ruošti pagal ant pakuotės nurodytas instrukcijas. Esminė taisyklė tokia: vieną arbatos pakelį ar kupiną šaukštelį arbatžolių reikėtų užpilti maždaug 240 ml verdančio vandens.
Leiskite užplikytai arbatai pastovėti mažiausiai penkias minutes. Gerkite arbatą be nieko arba pagardinkite įprastiniu ar augaliniu pienu, medumi arba cukrumi. Raudonosios arbatos galima įsigyti tiek parduotuvėse, tiek internetu.
Apibendrinimas
Raudonoji arbata yra geras juodosios arba žaliosios arbatos pakaitalas, ypač tiems, kurie nori išvengti kofeino ar taninų. Joje taip pat gausu antioksidantų, kurie gali būti vertingi širdžiai ir kepenims.
Visgi raudonosios arbatos tyrimai yra labai riboti. Dauguma šių tyrimų buvo atlikta su gyvūnais ar žmogaus ląstelėmis.
Nors nėra visiškai aišku, kaip raudonoji arbata gali pagerinti žmogaus sveikatos būklę, dauguma žmonių gali ją gerti nieko nesibaimindami, o galbūt ir sulaukti naudos sveikatai.
