Yra dviejų rūšių tujos – vakarinė ir didžioji. Lietuvoje dažniausiai auginamos vakarinės tujos, o jų veislių pasirinkimas yra gana platus – jos skiriasi savo dydžiu, forma, spyglių spalva – būna žalsvos, melsvos, gelsvos. Aukštis įvairuoja nuo mažų iki didelių – jos gali užaugti ir iki 6-7 metrų, o kitos nuo 0,5 m iki 2 metrų. Taip pat skiriasi ir formos – gali būti koloniškos, kiaušinio formos, rutuliškos, skėtiškos.
„Lietuviai įvairių ir ieško, bet dažniausiai sodindami gyvatvores renkasi koloniškas arba kūgines. Populiariausia yra „Columna“ tuja arba „Smaragd“. Žemaūges rutuliškas tujas dažnai derina su koloniška, kūgiška tuja. Į kapines dažniausiai ieško mažų rutulinių tujų“, – dažniausius lietuvių pasirinkimus įvardija S. Galvanauskas.
Kaip išsirinkti tują?
Tujų dažnai galima įsigyti ne tik medelynuose, bet ir prekybos centruose. Jeigu nerimaujate, kad galite įsigyti ligotą ar kenkėjų pažeistą tują, S. Galvanauskas sako, kad tam nėra pagrindo:
„Prekybos centruose tujos būna atvežtos iš svečių šalių – dažniausiai iš Lenkijos ar Olandijos. Su jomis irgi viskas gerai, tik tiek, kad jos neprisitaikiusios prie Lietuvos klimato. Pirmą žiemą tokias tujas reikėtų pridengti nuo šalčio, žiemos pabaigoje – nuo saulės pasaugoti. Vėliau jos adaptuojasi ir prisitaiko prie mūsų sąlygų.
Dažnam Lietuvos medelyne irgi būna atvežtos tujos iš Lenkijos. Pačios nereikliausios ir atspariausios vis dėlto yra daugintos Lietuvoje. Su jomis mažiausiai problemų būtų“.
Dėl ligų ir kenkėjų reikia atkreipti dėmesį į patį medelį – ar šakelių spalva yra tokia, kokia ir turi būti – jeigu tai geltonspyglė tuja, tai savaime turi būti gelsvi spygliukai, bet jie neturi būti parudavę ir padžiūvę. Jeigu žalios spalvos spygliukai – tai jie ir turi būti žali be jokių parudavimų ar dėmių.
„Yra keletas kenkėjų, dažniausiai, amarai arba, jeigu augalas auga labai prastomis sąlygomis, voratinklinės erkutės. Tačiau tujos yra vienos iš atspariausių augalų, todėl paprastai kenkėjai jai neturėtų padaryti didelės žalos. Tiesiog reikia atkreipti dėmesį perkant, ar ant šakelių nėra vabaliukų, ar augalo šakelės nėra voratinkliais apraizgytos, tačiau nemanau, kad dažnas pirkėjas tai pamatytų, nes sąlygos turi būti tikrai labai blogos, kad tai atsirastų“, – sako jis.
Dažniausiai tujos yra parduodamos arba vazonėliuose, taip vadinamuose konteineriuose, arba tiesiai iš grunto, todėl nesunku patikrinti ar augalo šaknys yra sveikos, išsivysčiusios.
„Atėjus prie augalo pasodinto vazonėlyje galima jį pakelti paėmus už stiebo – augalas neturėtų išsitraukti. Jeigu tuja ką tik įsodinta į konteinerį, paprastai augalas išsitraukia ir lieka plikomis šaknimis. Jeigu augalas pasikelia su visu konteineriu, reiškia, kad jis pilnai įsišaknijęs ir auga ilgesnį laiką ten“.
Kaip sodinti tujas?
Tuja – nereiklus augalas ir gali augti įvairiomis sąlygomis, tačiau reikėtų žinoti keletą svarbių dalykų. Pirmiausiai – tujos labiausiai mėgsta priemolį, priesmėlį, pakankamai derlingą dirvą, todėl smėlyje jos neaugs. O jeigu dirva bus sunki, pavyzdžiui, labai šlapia ar molinga, tuja irgi gali skursti ir vargti.
„Reikia rinktis tas vietas, kur per atlydžius po žiemos nesirinktų vanduo, taip pat žemė turėtų būti ne visiškas smėlis. Tokiose sąlygose ji tikrai augs. Jeigu virš mėnesio nelyja lietus, tujas jau reikėtų laistyti kas savaitę“, – pataria S. Galvanauskas.
Jeigu tujas sodinate po vieną, tuomet iškaskite tokio gylio duobę, kad tilptų šaknys. Gali būti ir 5 centimetrais didesnė, kad šaknų galai neužsiriestų.
„Augalo šaknų gumulą įdedame į duobę, užpilame tomis pačiomis žemėmis ir viskas. Nereikia jokių duobės pagerinimų, mat tujų šaknys auga paviršiuje ir į šonus. Ji augins šaknis tolyn ir naudos aplink dirvoje esančias medžiagas. Pasodinus jas reikia tik gerai palaistyti ir mulčiuoti organika aplink tują. Yrant organikai, gaminsis maisto medžiagos ir tuja galės maitintis jomis“, – nurodo specialistas.
Jeigu sodinate gyvatvorę, rekomenduojama kasti griovį, o ne atskiras duobutes, nes taip jos augs daug lygiau. Taip pat atsižvelkite, kad griovys būtų pakankamai platus, kad tilptų šaknys, o augalus išdėliokite tam tikrais atstumais priklausomai nuo jų dydžio. Žinoma, nepamirškite mulčiuoti.
Kodėl ruduoja tujos šakos?
VDU Botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas S. Galvanauskas tikina, kad tuja yra tikrai atsparus augalas ligoms, o ligos puola tik tas tujas, kurios auga labai prastomis sąlygomis.
„Po labai šaltos žiemos ar sausros vasarą irgi gali pasireikšti šakų parudavimai ar padžiūvimai dėl drėgmės stygiaus. Ruduoja, jei gyvūnai pastoviai „pažymi“ augalą. Taip pat, pasenę ar vidinėje lajos dalyje esančios šakelės negauna saulės ir pradeda ruduoti. Čia ne liga, o natūrali spyglių kaita.
Jeigu tujos forma yra tanki, vidinėje lajos dalyje parudavusios šakutės ir lieka. Per porą metų augalo viduje susikaups masė rudų šakų. Po lietaus ar drėgno rudens, pavasario, žiemos drėgmė ant parudavusių šakučių užsilieka ir sukelia grybelines ligas“, – nurodo jis.
Pamačius, kad augalo viduje yra rudų šakelių, pirmiausiai, ką reikia padaryti, tai išpurtyti senas šakutes, kad drėgmė nesirinktų augalo viduje ir nepadarytų žalos.
„Na, o jeigu jau pastebėjome, kad tują užpuolė ligos (visa šakutė bus parudavusi iki pat pagrindo), tokiu atveju reikėtų naudoti fungicidus. Tą nurudavusią šakutę reikia pašalinti ir visą augalą nupurkšti fungicidais. Jų galima nusipirkti bet kurioje sodininkystės parduotuvėje, specialistai jose parekomenduos, kurie yra tinkamiausi spygliuočiams“, – sako S. Galvanauskas.
Ką dar reikia žinoti apie tujų auginimą?
Nors tujos paprastai išlaiko savo formą priklausomai nuo veislės, tačiau pasitaiko, kad po žiemos kai kurios šakutės nulinksta arba per vasarą išauga ne vietoje. Tokiu atveju galima žirklėmis pakirpti, padailinti.
„Dažna tujos veislė turi savo lajos formą, tad su ja paprasčiau ir nereikia karpyti. Tačiau tujos labai pakančios formavimui ir galima iškarpyti įvairiausias figūras. Jeigu užsiimsite figūriniu karpymu, tai prie augalo reikės prieiti du – tris kartus per sezoną“, – nurodo S. Galvanauskas.
Atėjus rudeniui tujas reikėtų paruošti žiemai. Jeigu ruduo buvo sausas, tujas prieš žiemą reikėtų palaistyti.
„Kaip visžalis augalas ji vandenį garina ir žiemą, o jeigu pasitaiko šaltesnė žiema kai žemė įšąla, šviečiant saulei – tuja neturi kaip atsivėsinti ir saulė nudegina šakeles. Tad geriau apsisaugoti ir prieš žiemą tują palieti“, – nurodo specialistas.
