Diana juokiasi, kad turbūt jau gimė mylėdama augalus – iš mamos pasakojimų žino, kad būdama vos dviejų metukų pamačiusi gėles pasileisdavo bėgti prie jų ir kartodavo „mano gėlytės!“
Konkrečiai rožėms meilė užgimė kiek vėliau, jau paauglystėje. „Matydavau pas kaimynę labai gražią rožę balkone ir visą laiką svajojau, kad kai užaugsiu, ir pas mane po balkonu augs rožės“, – šypsosi Diana Zul.
Vis tik, pirmąsias rožes prieš daugiau nei tris dešimtmečius ji pasodino ne po balkonu, o tėvų sodyboje, tik neturėjo sąlygų vykti ten dažnai ir jas prižiūrėti, tad galiausiai šios nunyko. Tada ji išpildė ir savo svajonę – gyvendama mieste po balkonu pasisodino rožę, tačiau tikroji kelionė į užburiantį rožių pasaulį prasidėjo prieš 12 metų, kai įsigijo sklypą Klaipėdos rajone.
„Kai pradėjau sodinti rožes, apie jas žinojau tik tiek, kad yra vijoklinės ir vadinamos arbatinės hibridinės. Vėliau pradėjau labiau domėtis ir, pasirodo, rūšių yra žymiai, žymiai daugiau negu dvi ir pasidarė įdomu“, – pradžią prisiminė moteris.
Rožių auginimas šiltnamyje
Pirmosios rožės į jos kiemą, kaip ir pas daugelį kitų, atkeliavo iš prekybos centrų, tačiau tekdavo nusivilti – neatitikdavo veislės, todėl dabar didžiulėje Dianos kolekcijoje auga tik tos rožės, kurių „vardus“, tai yra veisles, žino, yra susipažinusi su jų augimo subtilybėmis.
Rožės taip užvaldė, kad vazonuose pasodintos rožės apsigyvena terasoje, o prieš trejus metus Diana joms užleido ir vieną šiltnamį, kuriame šiemet jau gegužės 20-ąją gėlės džiugino žiedais. Tiesa, šiltnamyje auga išskirtinai tik vienos rūšies rožės.
„Šiltnamyje pradėjau auginti dar neseniai, prieš tai tik su vazonais rožes nunešdavau ten peržiemoti, bet pavasarį pamačiau, kad jos žymiai anksčiau atsigauna ir yra dar daugiau privalumų, ypač pavasarį, rudenį – jos apsaugotos nuo lietaus, žiemą – nuo šalčio.
Šiltnamyje auginu tik arbatines hibridines, taip vadinamas skinamas rožes, landšaftui jos ne itin tinka – yra daug atsparesnių rožių, kurios tinka pasipuošti kiemą.
Be to, jau porą metų iš eilės rožininkų grupėse dauguma skundžiasi, kad rožes žiemą dengė, bet pavasarį jos nušalo – tai dar viena priežastis, dėl kurios sugalvojau auginti šiltnamyje būtent arbatines hibridines rožes, nes jos yra pačios lepiausios“, – aiškino Diana.
Išvardijusi rožių auginimo šiltnamyje privalumus, moteris pažymi ir vieną trūkumą – šiltnamyje nuo pavasario ir ypač vasarą, per didelius karščius, rožes intensyviai puola ligos ir kenkėjai. Pavyzdžiui, pernai buvo užpuolę voratinklinės erkutės, šiemet – amarai, todėl ji pabrėžia, kad rožes būtina purkšti ir nuo kenkėjų, ir nuo ligų.
„Lauke augančias rožes nuo kenkėjų purškiu labai retai – jei ir apgrauš kokį lapą, nieko tokio, nes atsiranda tai boružės, tai levandos pradeda žydėti ir išvaiko visus kenkėjus.
Kai buvau naujokė, nieko per daug nežinojau apie rožių priežiūrą ir vienąsyk pastebėjau, kad rožes užpuolė amarai – tada niekuo nepurškiau, nieko nedariau ir po kelių savaičių pamačiau, kad tame rožyne, kuriame auga levandos ir jos pražydo, amarų nebeliko nė vieno, o ten, kur nėra levandų, amarai išliko“, – pastebi ji.
Išvardijo atsparias rožių veisles
Pasiteiravus, ar lauke augančios rožės pareikalauja daug priežiūros ir laiko, Diana pažymi, kad rožės yra ir lepus, ir pakankamai pakantus augalas, viskas priklauso ir nuo pasirinktos veislės, kurių išvesta daugiau nei 20 tūkst., ir nuo klimato sąlygų.
„Rožes puola kenkėjai, ypač kuo skaniau kvepia rožė, tuo labiau puola – jiems irgi patinka kvapas. Bet kenkėjai nėra baisiausias dalykas. Jeigu labai lietinga vasara, jas puola įvairios grybinės ligos, jeigu sausa vasara, karšta – išdega žiedai ir puola miltligė“, – dėstė Diana, tačiau pridūrė, kad net jei kas rožes sugraužia ar užpuola ligos, kitais metais augalai sėkmingai atgyja.
Vis tik, moters teigimu, yra ir rožių veislių, kurios visai nereiklios ir daug kam atsparios. Kaip vienas tokių ji išskiria šliaužiančias rožes, kurios atsparios šalčiui, taip pat David Austin rožes. „Lady of Shallot“ man išvis pati nuostabiausia rožė“, – šyptelėdama pridūrė pašnekovė.
Be to, yra rožių, kurios žiemą jų neuždengus nušąla kone iki pat žemės, tačiau nugenėtos pavasarį vėl greitai atauga ir gausiai žydi. O ar pati Diana žiemai dengia rožes?
„Esu bandžiusi visaip – ir dengti, ir nedengti, bet norint turėti gražų krūmą rožes vis tik reikia dengti, net jei žiema yra šilta. Jeigu rožės nedengtos, jau pavasarį stiebai būna aplipę visokiomis ligomis, nes pas mus daug temperatūros svyravimų – tai šilta, tai šalta, stiebas sušąla, paskui atsileidžia.
Norint turėti gražų krūmą tikrai reikia dengti, bet ne visi žmonės tai daro, ypač jei turi daugiau rožių – tada galima atsirinkti, kurias tikrai būtina dengti, o kurių galima nedengti. Arbatines hibridines tikrai visas reikia dengti, labai mažai yra tų, kurių nereikia.
Vieni šaukia, kad niekada nedengia ir viskas gerai, bet, iš tikrųjų, tos, kurios buvo uždengtos, žymiai geriau peržiemoja ir tas pačias pavasarines šalnas geriau pakelia. Jeigu rožė buvo dengta, jau pradėjusi vegetuoti, su normaliais lapais, tada nenušąla per pavasario šalnas.“
Diana pasakoja, kad rožes dengia taip: iš stiklo pluošto medžiagos padaro lankus, o ant jų deda agroplėvelę – tai pareikalauja laiko, todėl dabar svarsto ir ieško būdų, kaip pasilengvinti šį procesą.
Pasidalijo rožių priežiūros patarimais
Be to, norint, kad gėlės džiugintų savo žiedais, reikalingas ir tręšimas. Rožių augintojos teigimu, turint nedaug augalų puikiai tinka rožėms skirtos trąšos – jas naudodavo ir pati, tačiau dabar, kai kolekcija taip išsiplėtė, renkasi kitokias.
„Dabar trąšas perku maišais – iš pradžių azoto trąšomis tręšiu gegužės mėnesį, paskui, praėjus porai savaičių, organinėmis trąšomis, o rudenį kalio-fosforo trąšomis, kuriose nėra azoto. Persistengti su tręšimais nereikia, nes kitąmet iš rožės gali nieko nelikti – visur reikalingas saikas.
Be to, organinės trąšos rožėms – arklių ar vištų mėšlas – labai tinka, tik vėlgi, kur dabar šiais laikais jų tiek prisipirkti? Ieškojau arklių mėšlo pirkti, o vištų mėšlo turėjau ir jomis pavasarį tręšiau šiltnamines rožes – užaugo, išbujojo, žiedai užaugo didžiuliai“, – pastebėjimais dalijosi pašnekovė.
Dar vienas svarbus darbas yra rožių genėjimas pavasarį, kitu atveju užauga tokio dydžio krūmas, kad net ima virsti. Diana taip pat pastebi, kad rožės dažniausiai apšąla arba nukenčia nuo ligų, stiebai pasidaro juodi – tokiu atveju nugeni kone iki pat žemės ir, jei augalas gerai pasodintas, ima leisti naujus ūglius.
„Svarbiausia rožę gerai pasodinti, skiepas negali būti virš žemės, jis būtinai turi būti po žeme bent 5-10 cm, arbatinių hibridinių – mažiau, nes gali pradėti pūti, bet jeigu sodinamos krūminės rožės, jos į gylį išleidžia papildomas šaknis ir jei viršutinė dalis suserga ar nušąla, ji iš po žemės gali išleisi naujus ūglius, kurie dažniausiai būna sveiki“, – pabrėžia ji.
Ji taip pat ragina neskubėti išrauti ir išmesti augalus, kurie jau atrodo be gyvybės ženklų. Verta palaukti net iki birželio vidurio, nes šie gali imti ir išauginti šviežius, naujus ūglius.
Rožes gali auginti kiekvienas
Gali atrodyti, kad rožės – itin lepūs augalai, reikalaujantys daug priežiūros, tačiau Diana numoja ranka – viskas yra daug paprasčiau, nei atrodo, mat ir ji pati dažnai neturi daug laiko jų priežiūrai, o išsirinkus tinkamas veisles, užtenka minimalios priežiūros.
„Jeigu žmogus nori auginti rožes, tai gali daryti kiekvienas. Yra rožių veislių, kurioms beveik jokios priežiūros nereikia, pavyzdžiui, rožė „Flammentanz“. Jos kartais suserga, bet jei taip nutinka, pavasarį išgeniu iki pat žemės, ji per metus vėl išaugina didžiulius ūglius, tais metais nežydi, bet paskui vėl užauga be galo didelė.
Yra ir daug senovinių veislių, kurias dažniau ligos puola, bet joms reikia mažai priežiūros, bet nebūna taip, kad jeigu kažkuo nenupurkši, ji nebeaugs. Aišku, jeigu rudenį arbatines hibridines rožes paliksi labai sergančias, jos gali nebeatsibusti, bet yra daug rožių, kurioms nereikia intensyvios priežiūros“, – kalbėjo pašnekovė.
Tad ir pradedantiesiems rožių augintojams ji sako linkinti nebijoti pradėti auginti šių nuostabaus grožio augalų, pradžiai rinktis atsparesnes, mažiau reiklias veisles, o negalintiems skirti daug laiko priežiūros darbams primena bent ateiti apžiūrėti gėles, su jomis pasikalbėti, kad šios nesijaustų užmirštos – Diana šypsosi, kad jai tai puikiai veikia ir rožės tiesiog bujoja.
