Vyras pasakojo, kad praktiškai lygiai prieš 20 metų, vasario 2-ąją, išgirsta diagnozė visiškai pakeitė gyvenimą.
„Liga buvo nustatyta visiškai netikėtai. 2001 m. sausio mėnesį buvo kilusi hipertoninė krizė ir jos metu ieškant, kodėl atsirado padidėjęs arterinis spaudimas, buvo nustatyta, kad viename iš inkstų yra pakitimai“, – Pasaulinės kovos su vėžiu dienos progai skirtame renginyje kalbėjo pirmosios Vyriausybes pramonės ministras R. Jasinavičius.
Nesigydant davė 2–3 mėnesius
Vyras pasakojo, kad toliau buvo nukreiptas į onkologinį centrą pas specialistus, bet čia išgirdo dar ne vieną liūdną naujieną. Nustatyta, kad yra pakitimų ne tik inkstuose, bet ir kepenyse. Atlikus kolonoskopiją rasta ir trečia vieta, kur vėžys buvo išplitęs.
Medikų verdiktas buvo aiškus – būtinai reikia daryti operaciją. Tačiau vasario 9 d. paskirta operacija neįvyko, nes, kaip pasakojo R. Jasinavičius, per visus tyrimus susirgęs plaučių uždegimu.
„Tad patekau į Santariškių klinikinę ligoninę. Ir nors buvau didelėje psichologinėje krizėje, ryte užėjęs vyriausiasis gydytojas Antanas Vinkus pradėjo raminti, kad net ir tokioje būklėje galima viską išgydyti, jei imtis rimtai gydyti“, – pasakojo jis.
Nors operacija vyko gan ilgai – virš 10 val., dar ilgai reikėjo atgauti sveikatą, atlaikyti du ciklus chemoterapijos.
Vyras buvo itin dėkingas tuo metu jam padėjusiems medikams ir teigė realiai turintis antrąją gimimo datą.
„Tą vasario 2 dieną buvo niūri prognozė – jei nebus imtasi rimto gydymo, gydytojai neprognozavo ilgesnės gyvenimo trukmės nei 2–3 mėnesiai. O dabar 2 dešimtmečius tęsiu gyvenimą su šia liga“, – pasakojo R. Jasinavičius.
Ateitis – personalizuotas gydymas
„Ir, ką šiandien sužinojau, kad svarbu ne tik laiku nustatyti ligą, ne tik patys gydymo metodai, bet ir personalaus atvejo vadyba. (..)
Man gyvenime ypač pasisekė, kad turėjau tokį labai gerą asmeninį atvejo vadybininką – Marytę Jasinavičienė, kuri yra mano žmona. Esu už viską jai labai dėkingas“, – pabrėžė jis.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Onkologijos instituto ir Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė pažymėjo, kad geresnius rezultatus kovoje su vėžiu duoda individualizuotas gydymas.
„Tai yra įrodymais grįsta į konkretų pacientą orientuota medicina. Mes žinome, kad kiekvienas žmogus unikalus ir kiekvieno žmogaus vėžys yra unikalus. Onkologinė liga neatsiranda staiga, ji vystosi palaipsniui“, – sakė E. Juozaitytė.
„Visos onkologinę pagalbą teikiančios įstaigos per pastaruosius metus įsisavino daugybę naujų inovatyvių vaistų ir išaugo molekulinių tyrimų galimybės, atsirado nemažai kompensuojamų inovatyvių vaistų. Tos naujovės, kurios ateina į klinikinę praktiką, labai keičia paciento prognozę, ir ko mes negalėjom tikėtis anksčiau, dabar pacientai gyvena net ir esant metastazavusiai ligai ženkliai ilgiau“, – kalbėjo Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė.
Kasmet – po 8 tūkst. mirčių
Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė Sonata Jarmalaitė, kasmet Lietuvoje nustatoma arti 18 tūkst. naujų vėžio atvejų, taip pat arti 8 tūkst. žmonių miršta nuo šios ligos.
Moterys dažniausiai serga odos piktybiniais navikais ir krūties vėžiu, vyrams dažniausiai nustatomi priešinės liaukos ir plaučių navikai.
Šiuo metu Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena beveik 110 tūkst. žmonių ir net trečdalis jų gyvena 10 ir daugiau metų.
„Jei pažiūrėtume į šiuos skaičius prieš 10-metį, tai išgyvendavo tik penktadalis. Bet ar turime į ką lygiuotis? Europoje 10 ir daugiau metų išsivysčiusiose šalyse išgyvena pusė visų gyventojų, kuriems diagnozuotas vėžys. Tad tikrai turime, į ką lygiuotis ir ko siekti“, – kalbėjo ji.
Pasak S. Jarmalaitės, dažniausia kritinė onkologinė liga yra krūties vėžys, ir išgyvenamumo rodikliai čia galėtų būti geresni.
„Išgyvenamumo rodikliai galėtų būti geresni, bet per pastaruosius dešimt metų jie pagerėjo dešimčia proc., laukiame, kol pagerės dvidešimčia proc., bet šiuo metu išgyvenamumas sergamumo vėžiu penkerių metų – 77 proc., be abejo, liūdna, kad trečdalis krūties navikų nustatomi pažengusiose stadijose“, – kalbėjo medikė.
Vyrai, jos pateiktais duomenimis, dažniausiai serga prostatos vėžiu, 2015 metais buvo fiksuoti 3 tūkst. atvejų per metus, tačiau penkerių metų išgyvenamumas yra 94 procentai.
„Tikrai geras rodiklis ir šioje vietoje tikrai neatsiliekame nuo Europos ir turime įrodymą, kad gerai veikiančios prevencijos programos, ankstyva diagnostika duoti gerus rodiklius“, – pažymėjo S. Jarmalaitė.
Žalos pridarė ir karantinas
Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas taip pat neneigė, kad pandemija pridarė daug žalos, kurios padarinius pajusime šiek tiek vėliau.
Visgi praeiti metai ypatingi ir bendrais darbais, kurie suvienijo Lietuvos onkologines įstaigas. Vienas tokių pavyzdžių – „Žaliųjų koridorių projektas“.
„Klaipėdos universitetinė ligoninė su partneriais – VUL Santaros klinikomis, Nacionaliniu vėžio institutu, Kauno klinikomis, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėmis, inicijavo „Žaliųjų koridorių projektą“, kuris gavo finansavimą iš ES. Šis projektas įgalina mūsų kasdieninę veiklą padaryti daug efektyvesnę ir geresnę, įdegiant į mūsų klinikas atvejų vadybininkus.
Pilotinis projektas truks 2 metus. Kaip tai turėtų vykti? Jeigu šeimos gydytojas įtaria onkologinę ligą, neretai užtrunka paciento patekimas pas specialistą. Atvejo vadybininkas kaip tik ir organizuos ne tik to paciento greitesnį ištyrimą, bet ir ves pacientą iki reikalingo specialisto, daugiadalykės komandos aptarimo. Atvejo vadyba padės praeiti šį dabar ilgiau užtrunkantį paciento kelią dėl tam tikrų ribojimų ir kliuvinių“, – įsitikinęs A. Česas.
