Masačusetso ligoninės tyrėjai nustatė, kad odos ląstelės, melanocitai, kurie lemia žmogaus odos pigmentaciją, turi įtakos žmogaus skausmo pakantumui. Teigiama, kad dėl raudonplaukių genetinės mutacijos melanocitai turi ydingą pagrindinį receptorių, kuris trukdo tamsiajam pigmentui „įdegti saulėje“.
Dėl sutrikusios cheminės pusiausvyros įvairūs hormonai galiausiai sustiprina skausmą blokuojančių opioidinių receptorių veiklą. Taigi, raudonplaukiai siunčia daugiau opioidinių signalų, nei kitą odos bei plaukų spalvą turintys žmonės, o tai reiškia kad jų pakantumas skausmui yra geresnis, rašo dailystar.co.uk
Laboratorijoje buvo atliekami tyrimai su raudoną kailį turinčiomis pelėmis, kurių odos ląstelės panašios į žmogaus, todėl galime lyginti žmogaus ir graužiko raudonus plaukus ar kailį.
Dr. David Fischer vadovavo ankstesniam tyrimui, kuris nustatė, kad raudonplaukiai žmonės neturi tamsaus pigmento ir neįdega saulėje dėl melanocitų neveiklumo.
Raudonplaukiai geriau toleruoja skausmą
Rečiausią pasaulyje plaukų spalvą turintys raudonplaukiai, kaip ir visi kiti žmonės, turi melanocitų receptorių, vadinamą melanokortinu1, kuris kyšo ląstelės paviršiuje. Jo įprasta paskirtis yra reguliuoti kūno gaminamą tamsiai rudos ar juodos spalvos pigmentą, tačiau pas raudonplaukius jis neveikia ir jų blyški oda niekada neįrunda, o tik nudega, rašo dailystar.co.uk.
Be to, Dr Fischer nustatė, kad šie defektiniai receptoriai keičia ir cheminės medžiagos POMC, kuri vėliau suskaidoma į įvairius hormonus, gaminimąsi. Šie hormonai sukuria pusiausvyrą tarp skausmą slopinančių ir skausmą stiprinančių receptorių.
Dėl pažeisto melanokortino1 receptoriaus pas raudonplaukius pasigamina mažiau POMC, todėl savaime jie turi mažiau išvestinių hormonų. Taigi, raudonplaukiai turi mažesnės koncentracijos pusiausvyrą nei kiti žmonės.
Savo ruožtu tai sustiprina kitų hormonų, kurių negamina odos pigmentinės ląstelės, poveikį, o šie sustiprina skausmą slopinančių opioidų poveikį, rašoma žurnale „Science Advances“.
Dr. Fisher pakomentavo: „Šie tyrimai atskleidžia ankstesnių įrodymų apie skirtingą skausmo jutimo lygį mechaniką. Suprantant šio mechanizmo veikimą, medicinos personalas galės geriau rūpintis pacientais, kurie skirtingai jaučia skausmo intensyvumą.
