Laimei, šio augaliuko prisirinkti galite ir savo kieme, nes jis auga it kaip kokia piktžolė garšva. O toliau pateikiame, kokios naudos galite išgausti iš gysločio.
Gyslotis: išvaizda ir augimo vieta
Tikriausiai visi esate praėję pro gyslotį (Plantago), tik gal niekada nesusimąstėte ir nekreipėte dėmesio. Šis augalas auga daug kur: pievose, laukuose ir dirvonuose laikomas piktžole, ištvermingai auga kiemuose, pakelėse, ant pylimų ir šiaip įvairiose dykynėse bei smėlynuose. Pasaulyje jis sutinkamas beveik visur, nes gyslotinių (Plantaginaceae) šeimą sudaro 260 rūšių.
Nenuostabu, jeigu bevaikščiodami nepastebite gysločio, nes šio daugiamečio augalo lapų skrotelė kone prigludusi prie žemės. Juos tikrai pamatome tada, kai nuo gegužės iki rugsėjo ant stataus žiedynkočio pasirodo varputės pavidalo žiedynėlis, susidedantis iš tankių rusvų ar gelsvai žalsvų smulkių žiedelių.
Tada galima atkreipti dėmesį ir išilgai ryškiai gyslotus, plačios ar kiek siauresnės kiaušinio formos lapus. Peržydėjus žiedams susiformuoja dėžutės tipo vaisius, o jame – kelios smulkios sėklos.
Gysločių rūšys
Gysločių Lietuvoje galima aptikti 4 rūšis:
Plačialapis gyslotis (Plantago major) – augalo aukštis siekia iki 15 cm, o rozetės plotis gali būti iki 30 cm. Jo lapai platūs, apie 5–20 cm skersmens ir 4–9 cm pločio, plačiai elipsiški, ant ilgų lapkočių. Žiedynai pailgi, cilindriški, o žiedelių spalva yra gelsvai žalsva. Nors šis augalas liaudies medicinoje vartojamas dažniausiai, vaistinėmis savybėmis pasižymi ir kiti Lietuvoje augantys gysločiai.
Siauralapis gyslotis (Plantago lanceolata) – šio augalo gysloti lapai yra siauresni, ilgi, lancetiški. Jis iš lapų rozetės išaugina 10–40 cm aukščio žiedynkotį, kurio viršūnėje įsitaiso trumpas varputės formos žiedynas su pilkšvai žalsvais žiedeliais.
Plaukuotasis gyslotis (Plantago media) – senesnėje literatūroje dar galite rasti trumpakočio gysločio pavadinimą. Jo žiedynas puošniausias, sudarytas iš rausvų žiedelių, atrodo lyg pūkuotas, o žiedynkotis esti 5–50 cm ilgio. Jo lapai lyg tarpinis variantas tarp plačialapio ir siauralapio gysločio, nes yra labiau pailgi, bet išlieka platūs. Ir pagrindinis plaukuotojo gysločio skiriamasis bruožas – lapai pasidengę plaukeliais.
Smiltyninis gyslotis (Plantago indica) – šis individas gal ir mažiausiai panašus į pastaruosius gysločius, bet jo naudos nereikia nurašyti. Jo stiebas lapuotas, šakotas, lapai siauručiai, galima sakyti siūliniai. Žiedynai apskritos ar kiek pailgos (0,5–1,5 cm ilgio) formos ir tankūs. Tik tiek, kad šį augalą atrasti gali Pietryčių Lietuvos gyventojai, nes kitur jis nepaplitęs.
Gysločio nauda
Nebūtume čia susirinkę pakalbėti apie gysločius, jeigu jie neneštų kokios nors naudos. Šie augalai tikra aukso kasykla liaudies medicinoje, turintys lapuose apie 10 % gleivinių medžiagų, 5–12 % tanidų, karčiųjų medžiagų, aukubino, alkaloidų, taip pat vitaminų C, K, karotino, cholino, organinių citrinos, obuolių, oksalo, gintaro rūgščių. Juose aptinkama polisacharidų, fitoncidų, fermentų, mineralų (ypač daug kalio, cinko).
Gysločio sėklos labai paplito kaip maisto priedas ar vaistinė žaliava. Jose taip pat yra daug gleivių, aliejaus, steroidinių saponinų, bet pagrindinę sudėties dalį užima gysločių skaidulos.
Dėl šios sudėties tiek gysločio lapai, tiek sėklos ir visos kitos vegetatyvinės ir reprodukcinės augalo dalys naudojami kosmetikoje, medicinoje, maisto pramonėje, liaudyje. Iš džiovintų lapų ruošiama gysločio arbata, gysločių sirupas, sulčių kompresai, lapų tyrelė ir kiti preparatai.
Gysločio vaistinės savybės
Bendrai tariant, gyslotis turi antioksidacinių, priešuždegiminių, kepenis apsaugančių, priešvėžinių savybių, taip pat teigiamai veikia kraujotaką, skatina gaminti kraujo ląsteles (hematopoezinis poveikis).
Negana to, gysločiai pasižymi vidurius laisvinančiomis, diuretinėmis, antibakterinėmis ypatybėmis. Gysločių sėklos skatina gamintis skreplius, taip pat veikia dezinfekuojančiai. Dėl šių savybių gysločiai plačiai naudojami medicinoje.
Gyslotis žaizdoms ir odos problemoms gydyti
Tęsiant gysločio naudų sąrašą, pirmą vietą užima jo panaudojimas odos ligoms gydyti. O ar žinote, kodėl trauklapį deda ant žaizdos, opos, sumuštos vietos, egzemų? Šis augalas pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, skatina ląstelių regeneraciją, gydo žaizdas ir stabdo kraujavimą.
Pasiruoškite lapų sulčių kompresą, kuriuo gydykite egzemas, pūliuojančias, sumuštas vietas. Sultis gausite nuplovę, supjaustę, sumalę mėsmale lapus ir šią masę išspaudę rankomis per marlę ar naudojant sulčiaspaudę. Sultis maišykite su spiritu 80:20 g santykiu. Jeigu sumaišysite su vazelinu iš sulčių gausite tepalą, kurį taip pat naudokite išorinėms žaizdoms. Tiems, kas nenori varginti su sultimis, užteks panaudoti ir tą pačią sumaltą tyrelę.
Gyslotis nuo kosulio
Gyslotis gelbsti, kai kamuoja kosulys ir kvėpavimo takų ligos, tokios kaip bronchitas, astma. Gysločio sirupai ir arbatos padeda sumažinti karščiavimą, skystina plaučių sekretą, kad jis galėtų lengviau pasišalinti atsikosėjant. Tyrimai parodė, kad gerokai sumažėja kosulių skaičių vartojant gysločio preparatus, o jo poveikis netgi sutapatinamas su kodeinu (pagrindinė vaistų nuo kosulio sudedamoji dalis).
Kosulį geriausiai gydo gysločio lapų arbata, kurią pasigaminsite 3 šaukštus šviežių gysločio lapų užpylę puodeliu karšto vandens. Palaikykite pritraukti 0,5–2 val., tada nukoškite. Tokią ištrauką gerkite 3–4 kartus per dieną po šaukštą prieš valgį.
Žarnyno ir skrandžio sutrikimų mažinimas
Jei erzina žarnyno problemos ir užkietėję viduriai, gysločio sėklos veikia kaip vidurius laisvinanti priemonė. Jų gleivinga sudėtis „minkština“ žarnyną, bet virtos sėklos gali veikti ir atvirkščiai – gydyti bei mažinti viduriavimą.
Taip pat pastebima gysločio pagalba sergant gastritu, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligėmis. Gyslotis skatina skrandžio liaukų sekreciją, todėl padeda įveikti šias ligas. Jį vartojant galima išvengti rėmens, deginimo pojūčio, pykinimo, skrandžio skausmų ir pagerinti apetitą.
Virškinimo sistemai gydyti ir viduriams laisvinti pasiruoškite tokio vaisto: 2 šaukštus gysločio sėklų užpilkite stikline karšto vandens, uždenkite ir palikite valandai pastovėti. Vartokite po šaukštą prieš valgį 3–4 kartus per dieną.
Gyslotis ir kraujotaka = sveikata
Apskritai gyslotis naudingas kraujotakos sistemai, nes valo kraują, gamina naujas kraujo ląsteles, gydo mažakraujystę. Taip pat gyslotis gydo aterosklerozę, mažina kenksmingojo cholesterolio kiekį. Jei po valgio padidėja cukraus kiekis kraujyje, tai gyslotis sumažina jo lygį.
Uždegimams ir tinimams mažinti
Kamuojant artritui, gyslotis mažina jo pasekmę – sąnarių uždegimą. Jis taip pat gydo blužnies ir inkstų uždegimus. Jeigu odą sugėlė vabzdžiai, tai gysločio priešuždegiminės savybės ramina pažeistas odos vietas. Varikozės atveju sutrintas gysločio lapų balzamas mažina tinimą.
Gyslotis sako „STOP“ vėžiui
Tyrimai parodė, kad gyslotyje esantis tam tikras flavonoido junginys naudojamas kaip stipri priešvėžinė molekulė, slopinanti krūtinės adenokarcinomą, melonomą. Todėl gysločio preparatai labai tinkami vėžio prevencijai ir kontrolei.
Burnos problemoms gydyti
Gyslotis susidoroja su burnos problemomis. Jeigu gysločio sultimis ar užpilais kelis kartus per dieną skalausite burną, jos padės išgydyti burnos opas. Taip pat pastebėtas veiksmingas poveikis parodontozės ir stomatito atveju.
Tokiam skalavimo skysčiui pasiruošti užpilkite stikline karšto vandens 2 šaukštus smulkintų šviežių gysločio lapų, o po valandos stovėjimo nukoškite. Per dieną skalaukite burną 3–4 kartus.
Gysločiai maistui
Jeigu po ranka ruošiant troškinius, sriubas ar kitus patiekalus neturite žalumynų, tuomet kulniuokite į savo kiemą prisiskinti gysločio lapų – jie neblogai pakeis įprastas žoleles. Dėl minėtų komponentų (vitaminų, mineralų, skaidulų) gysločio lapai ir sėklos gali ir turi atsirasti jūsų mityboje.
O juos vartoti paprasta: jaunus ir žalius dėkite į salotas, kiek „vyresnius“ lapus – į troškinius, sriubas, spauskite sultis, o sudžiovinti tarnaus kaip gysločių milteliai ar prieskoniai.
Gysločio lapų traškučiai
Siūlome labai lengvai paruošiamą užkandį iš gysločio lapų.
Jums reikės:
- 10 gysločio lapų
- kepimo aliejus (tinka alyvuogių)
- 1 puodelis tarkuoto sūrio
- Druskos pagal skonį
Gaminimas:
- Įkaitinkite orkaitę iki 190 °C temperatūros
- Gysločio lapus nuplaukite ir apie 10 minučių pamirkykite vandens ir kelių šlakelių baltojo acto mišinyje.
- Kruopščiai popieriniu rankšluosčiu išdžiovinkite lapus.
- Ant kepimo popieriumi išklotos skardos išdėliokite lapus taip, kad jie nesiliestų. Kiekvieną lapą patepkite aliejumi iš abiejų pusių.
- Dėkite į orkaitę ir kepkite 6 minutes.
- Tada lapus apverskite ir apibarstykite po šaukštu sūrio. Dėkite atgal į orkaitę trims minutėms.
- Išimkite iš orkaitės, pabarstykite druska ir patiekite.
Kada reikėtų susirūpinti gysločio vartojimu?
Gyslotis tarp nesuskaičiuojamų naudų turi užslėpęs ir šalutinį poveikį, tad kai kuriems žmonėms reikės susirūpinti.
Netinka žmonėms, kurie yra alergiški gysločiams. Gysločiai laikomi gana stipriu alergenu, todėl jiems jautrūs žmonės reikia imtis atsargumo. Gysločių žiedadulkėse yra 16 antigenų, iš kurių 6 laikomi potencialiais alergenais.
Nepatartina vartoti nemirkytų sėklų. Jose esantis pigmentas kenkia inkstams, nors laimei, ši medžiaga jau yra pašalinta iš komercinių gysločio sėklų produktų.
Vartojant sėklas būtina užgerti nemažu kiekiu vandens. Priešingu atveju sėklos sulimpa ir gali padidėti užspringimo ar stemplės nepraeinamumo rizika. Pastebimi krūtinės skausmo, vėmimo, rijimo ar kvėpavimo pasunkėjimo simptomai.
Gysločio arbatos, ištraukų, sulčių nerekomenduojama vartoti „į vidų“, jeigu yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas.
Nuo gysločio vartojimo gali pūsti pilvą ir kauptis dujos žarnyne.
Šaltinis: derlingas.lt
