Pasak profesorės, svarbu, kad atostogos prasidėtų kokybiškai, todėl pirmiausia būtina joms tinkamai pasiruošti. „Tam, kad žmogus galėtų atsipalaiduoti ir praleistų atostogas prasmingai, reikėtų pasidaryti tarsi įvadą į atostogas, t. y., nerekomenduočiau dirbti iki paskutinės minutės, būti apsivertusiam darbais, o jau kitą dieną išvykti“, – teigia ji.
R. Lekavičienė rekomenduoja likus bent savaitei iki atostogų pradėti joms ruoštis: jei kur nors planuojama išvykti, galima pradėti po truputį krautis lagaminą, pagalvoti, ką nuvažiavus ten bus galima nuveikti ir pamatyti. „Kiekvienam būtinas adaptacinis periodas, kad organizmui ir psichikai nebūtų sukeliama įtampa“, – sako R. Lekavičienė.
Stresas dažniausiai kyla dėl per didelio atsakomybės jausmo
„Dalis žmonių prieš atostogas patiria didesnį ar mažesnį stresą, bet neretai neatsako sau į klausimą, su kuo tai yra susiję. Tiesiog jaučiamės įsitempę, bet neduodame sau atsakymo. Tie atsakymai gali būti patys įvairiausi. Pavyzdžiui, verslo žmonėms, vadovams kyla nerimas, kas bus, kai liks krūva nepabaigtų darbų, ar žmonės susitvarkys, ar toliau viskas vyks gerai“, – sako psichologė.
Tyrimai rodo, kad apie 90 proc. verslo žmonių ir 70 proc. žmonių, dirbančių atsakingą, protinį darbą, prieš atostogas išgyvena įtampą. Jie baiminasi dėl to, kas už juos atliks paliktus darbus. Profesorės teigimu, netgi egzistuoja tokia vidinė nuostata: „jei išvažiuosiu, pasaulis gali sugriūti“. 80 proc. tokio tipo žmonės patvirtino, kad atostogų metu keliskart per dieną tikrina elektroninį paštą, 50 proc. patys skambinėja į darbą arba laukia skambučių iš darbo, o 10 proc. netgi nueina per atostogas į darbą.
Profesorė nurodo ir dar vieną svarbų aspektą, neleidžiantį atsipalaiduoti atostogų metu. „Kartais organizacija, kurioje žmogus dirba, neturi atostogų kultūros. Tai reiškia, kad dėl kiekvieno mažmožio skambina atostogaujančiam žmogui, rašo elektroninius laiškus, netgi kviečia į susirinkimus ir pan. Taip nereikėtų elgtis, jeigu nėra tikrai tokios didelės būtinybės. Greičiausiai apie tai turėti pamąstyti įmonių vadovai“, – tikina R. Lekavičienė. Dėl šių priežasčių kitas profesorės patarimas – besiruošiant atostogoms pasibaigti svarbiausius darbus, o jeigu taip neišeina, bent perduoti juos kitiems atsakingiems asmenims. Tokiu būdu sumažinama galimo streso tikimybė atostogų metu, o žmogus gali nesukdamas galvos mėgautis poilsiu.
Atostogos – puikus laikas išbandyti kažką naujo
Profesorės teigimu, visi mes esame skirtingi, todėl vieno tinkamo recepto, kaip praleisti atostogas, negali būti. R. Lekavičienė mano, kad atostogaujant su draugais ar šeima labai svarbu suderinti atostogų lūkesčius, nes to nepadarius tarpusavyje gali kilti įtampa: kai vieni norės poilsiauti gulėdami ant jūros ar ežero kranto, o kiti – turistauti aktyviai. Tai sukelia papildomas neigiamas emocijas ir gadina atostogas.
Pasak R. Lekavičienės, atostogų esmė – leisti sau elgtis laisvai. Kadangi darbe to padaryti negalime, per atostogas turėtume elgtis taip, kaip norime mes, o ne vadovautis vien kažkieno kito norais. Arba pasistenkite ieškoti kompromiso, kad būtų atsižvelgta į visų poreikius. Be to, nerekomenduojama kiekvienais metais atostogauti toje pačioje vietoje, tame pačiame viešbutyje ir pan. Tiesa, toks prisirišimas greičiausiai tinka tiems, kurie visiškai nemėgsta eksperimentuoti, bijo nusivilti naujovėmis ar nepakelia nežinomybės streso. Vis tik profesorė siūlo pasidomėti naujomis, dar nematytomis pasaulio vietomis ar užsiimti naujomis veiklomis.
„Prie atostogų kokybės prisideda ir atostogų praleidimo būdas. Reikia leisti sau išbandyti tai, ko nebuvote bandę, patirti daugiau teigiamų emocijų. Pavyzdžiui, žmonės dažnai žiūri į pramogaujančius vandens motociklais, tačiau patys neišdrįsta, neleidžia sau išbandyti tokios pramogos. Turime leisti sau patirti tai, kas nepatirta, nes tai duoda naujų įspūdžių, palieka puikius atsiminimus ir labai prisideda prie kokybiškų atostogų“, – pasakoja R. Lekavičienė.
Svarbus ne tik atostogų, bet ir grįžimo po atostogų planavimas
Labai svarbu ir tai, kad įtampos ir streso nesukeltų ir atostogų pabaiga ir grįžimas į darbą. Reikėtų apgalvoti, ką rasime grįžę į namus ir darbą. „Svarbu apmąstyti, kurie darbai galbūt bus padaryti kolegų, kas nepadaryta, ką mes rasime namie“, – sako profesorė.
„Net tokia smulkmena, kai grįžę atrakinam namų duris ir pamatom didžiulę betvarkę – nes išlėkdami atostogauti palikome suverstus namus, veikia labai neigiamai. Juk būname pavargę po kelionės, o čia dar reikės tvarkytis“.
Posakis, kad po atostogų reikia laiko pailsėti, pasak profesorės, išties turi pagrindą. Todėl, kaip ir išvykimas, taip ir grįžimas į darbą, R. Lekavičienės teigimu, nerekomenduojamas labai staigus, pvz., jau kitą dieną po kelionės. Net grįžus į darbą žmogui būtinas tam tikras adaptacinis periodas. Tyrimai rodo, kad šis periodas gali trukti 7-10 dienų.
„Tai priklauso nuo žmogaus ir kaip kam pavyksta vėl įšokti į trasą. Neretai pirmomis dienomis dirbame savo darbą, o mintys sukasi apie atostogas, ypač jei jos buvo puikios. Ne veltui sakoma: jei turite svarbių klausimų, o vadovas ką tik iš atostogų grįžęs, neikite jų tvarkyti, nes jo mintys dar gali būti šiek tiek kitur“, – juokauja profesorė.
Pasak R. Lekavičienės, dažnai iš po atostogų nesinori grįžti į darbą, tačiau taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių: galbūt žmogus apskritai nėra patenkintas savo darbu, gal jis jame blogai jaučiasi, o galbūt iš po ramaus poilsio sunku vėl įsitraukti ir sutelkti dėmesį, nes darbe reikalinga greita reakcija. Todėl profesorė pataria analizuoti savo savijautą, suvokti, kodėl nenorim grįžti į darbą, o jei sunku tai suprasti – nebijoti pasikalbėti su draugais ar su psichologu, nes tai gali smarkiai pagerinti gyvenimo kokybę.
